Pranešimas atkeliavo kauniečio el. pašto adresu, kuris yra labai įsimintinas ir paprastas. Laiške nebuvo nurodyta skolininko pavardė, asmens kodas ar gyvenamoji vieta. Bendrovės „Sergel“ atstovai į jį kreipėsi tik vardu, kuris sutampa su el. pašto adreso pradžia.
„Labai nustebau sužinojęs apie skolą, nes visas sąskaitas sąžiningai apmoku, tačiau pagalvojau, kad galbūt vasarą būsiu kažkokį naują įsipareigojimą užmiršęs“, – kalbėjo pašnekovas.
Tačiau netrukus jis išsiaiškino, kad niekam nėra skolingas.
„Turbūt tikrasis skolininkas tiesiog pateikė pirmą pasitaikiusį el. pašto adresą, o galbūt sąmoningai nurodė klaidingus duomenis“, – svarstė Vidmantas.
Vis tik toks skolų išieškojimo būdas jam pasirodė labai keistas.
„Ar tai yra įprasta praktika siųsti tokius pranešimus apie skolą, kuriuose nėra nurodyta nei skolininko pavardė, nei asmens kodas, nei gyvenamoji vieta? Galbūt teisminio proceso išsigandęs žmogus skubės pervesti pinigus net nebūdamas skolingas arba nenorės aiškintis dėl menkos sumos“, – stebėjosi Vidmantas.
Jam kelia abejonių ir skolų išieškojimo bendrovės darbuotojų taikomi metodai – tokius laiškus be asmens duomenų galima išsiųsti kad ir dešimčiai adresatų, o užkibti gali net kelios žuvys.
„Tai jau panašu į telefoninių sukčių veiklą“, – rėžė Vidmantas.
Jam taip pat nesuprantama, kodėl sudarant sutartis nėra tikrinama, ar žmogus nurodė tikrą savo el. pašto adresą.
„Galbūt apgavikai kitą kartą nurodys šalies prezidento elektroninio pašto adresą. Ar ir jam keliautų pranešimai apie tariamą skolą?” – klausė Vidmantas.
„Mūsų klientė bendrovė „GS Core“ perka pradelstų skolų portfelius iš įmonių, kurios pagal sutarties sąlygas atsako už perduotų duomenų tikslumą ir teisingumą“, – pasakojo bendrovės “Sergel“ generalinė direktorė Jurgita Pajarskienė.
Pasak jos, šiuo konkrečiu atveju kontaktiniai duomenys taip pat buvo gauti iš pirminio kreditoriaus.
„Klientai įvairiais būdais informuojami pirminio kreditoriaus perduotais kontaktais: automatiniais pranešimais, skambučiais, laiškais ir elektroniniu paštu“, – aiškino J.Pajarskienė.
Vadovė pridūrė, kad vadovaujantis bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) rekomendacijomis, vengiama perteklinės informacijos, tad siunčiami nuasmeninti elektroniniai laiškai su bylos informacija bei savo kontaktiniais duomenimis, kuriais klientai raginami susisiekti ir išspręsti iškilusius klausimus.
„Paaiškėjus, kad pirminis kreditorius klaidingai nurodė savo klientų duomenis, reikalavimas grąžinamas pradiniam kreditoriui ir duomenys tikslinami“, – tikino J.Pajarskienė.
Ji ragino visus savo klientus kreiptis iškilus bet kokiems klausimams.
„Padėsime ir įgalinsime padaryti tinkamus sprendimus atkuriant ir vykdant mokėjimus“, – žadėjo „Sergel“ vadovė J.Pajarskienė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
