Kol kas dar ramu. Stovime. Kas kabinoje šeimininkauja, kas lauke. Čia kol kas kovotojai už vairuotojų laimę neužklydo.
Turiu pasakyti, vakar turėjau nerimo.
Išsikroviau šeštadieni ryte, o pakrovimas – tik pirmadienį 12 val. už 20 km.
Kolegos prigąsdino, kad šioje šalyje duoda iki 4000 eurų baudą už tai, jei savaitgalį miegi ir valgyti gamini savo namelyje ant ratų. Jau labai rimta bauda vardan vairuotojo buitinės gerovės ir laimės.
Pakalbėjau su šefu. „Na, paieškok viešbučio, o ką dabar padarysi“, – atsakė.
Įlindau į paieškos svetainę. Taip, yra tų viešbučių. Kainos įvairios, nuo 40 iki 100 eurų ir daugiau.
Dabar labai lengva, paprasta surasti ir per „google map“ pažiūrėti, kur yra, bet problema privažiuoti. Visi viešbučiai miesto ribose, tarp gyvenamų namų.
Prie poros iš jų būtų galima privažiuoti vienu vilkiku, bet kur palikti šaldytuvą? Apie tai niekas negalvoja. Svarbu pasėti baimę ir stresą.
Savaitė buvo sunki. Reisas į Anglija su savo specifiniais dalykais.
Sako: „Jūs, lietuviai, esate didžiuliai manipuliatoriai.“ Deja, nieko nerado, nes mes jokių manipuliacijų nedarom. Šefas griežtai uždraudė net galvoti apie kažkokias manipuliacijas. Sako, geriau sumokėti baudą už netyčinį pažeidimą, nei mokėti už manipuliaciją. Teisus 100 proc.
Žinote, po tokios savaitės lauki savaitgalio kaip išganymo. Planuoji išsimiegoti, pavalgyti, susitvarkyti, pasivaikščioti, o čia, še tau, vaire, Briuselio granatą – negalima ilsėtis kabinoje. Sėdime kaip apkasuose pasislėpę, ausis suglaudę ir laukiame baudžiamojo būrio.
Šefui pasakiau, kad tinkamo viešbučio nėra ir nėra kur dingti. Visur ženklai, kolonėlėje gali patikrinti – vienu žodžiu, nėra kur dėtis. Geras šefas, karo vyras, pats praėjęs vairuotojo kelią, atsiuntė koordinates.
Sako, nežinau ar ten galima dabar stovėti. Važiuok bandyk, jei bus kokie draudimai, galvosime toliau. Gerą vietą davė. Didelės logistikos kiemas. Kadangi jame daug įvairių firmų, nėra vartų, dirba 24/7, tai niekas nekontroliuoja, kas ko ir kiek stovi. Svarbiausia, yra dušas, WC, tai galiu ramiai leisti savaitgalį. Tokių, stovinčių lietuviu, latvių, lenkų viso apie 20 ir visi patenkinti, niekas niekam netrukdo, cirkų nekrečia – ramiai ilsisi.
Tiesa, truputį kolegos apstatė iš visų pusių, bet tikiuosi pirmadienį išsivažinės ir galėsiu varyti krautis.
Atvirai pasakius, pikta darosi dėl to perdėto rūpesčio vairuotojais, o ypač labai veikia tie gąsdinimai baudomis. Baudos, baudos, o kur rūpestis, kad nepažeidinėtume ir baudų negautume? Tiesiog kažkokia nesąmonė.
Beje, dėl šalių įvedinėjimo į sistemą kol kas didelių problemų nėra. Pirmas dienas apie tai užmiršau, todėl priklijavau lapelį ant prietaisų skydelio. Prie sienos didelių spūsčių nebuvo. Aikštelėse tiesioji linija būna užsikišusi, bet eilė neužtrunka.
Tikiuosi kaip nors išgyvensime, juk reikia dirbti, šeimas maitinti ir mokesčius mokėti. Beje, palyginus šių ir praeitų metų sausio mėnesio mokesčius už namą – kaina išaugo.
Pernai dujos ir elektra (vanduo ir nuotekos savo) kainavo 240 eurų, šiais metais – 460 eurų. O kur dar kreditas, telefonas, internetas, šiukšlių išvežimas. Dar prie išlaidų – namo apsauga, gyvybės draudimas, papildomos įmokos į privatų pensijos fondą, kuras, automobilio priežiūra, aptarnavimas. Tai čia tik privalomi mokesčiai, o kur dar nenumatyti. Laimei, rimtai nesergame, tai vaistams nereikia leisti pinigų.
Laimei, kreditą turiu užfiksavęs, todėl suma nesikeičia. Truputį gal brangiau, bet miegi ramiau. Žiemą visi šie privalomi mokesčiai sudaro apie 50 proc. mano gaunamų mėnesio pajamų, o jei pajamas padalinti iš 12 mėnesių, tai išlaidos žiemos metu sudarys apie 60 proc. mano gaunamų pajamų. Įskaitant dienpinigius, kurių net deputatai nepravalgo, o prisideda prie savo nelabai didelio atlyginimo.
Viskas pabrango dvigubai, o pajamos nepadidėjo. Tai paskaičiuokite, ponai, kiek žmogus tapo biednesniu ir kokią įtaką tam biednumui turės įvairūs ribojimai, gąsdinimai ir baudos. Sėkmės, kolegos.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
