Štai, pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Mano lietuvė mama, kuri gimė, augo ir dabar sensta Lietuvoje, tapo visiška „vatnike“. Pradžioje ji buvo kategoriška prieš skiepus. Maniau, kad tai tik nežinomybės baimė ar pan., vėliau dar atsitokės. Tačiau supratau, kad ji tiesiog priešinasi prieš sistemą. Nors vakcinavomės praktiškai visa giminė, ji buvo kategoriška ir neperkalbama.
Dabar, kai Rusija užpuolė Ukrainą, ji vėl pareiškė, kad viskas čia melas, dėl visko iš tiesų kalti vakarai, viskas čia dėl tų privalomų vakcinų ir taip toliau. Na, iš mamos lūpų pasigirdo visos tos Rusijos propagandinės pamazgos, kurias pila rusų propaganda.
Gerai bet tiek, kad uždraudė tuos propagandinius kanalus, tai gal pagaliau įsijungs lietuviškas žinias ir galvoje prašviesės?! Kaip žudomi vaikai, sprogdinamos vaikų ligoninės ir su okupantais kovoja net ukrainiečių moterys su ginklais rankose.
Aš esu priblokšta, kokiomis praplautomis smegenimis žmonės gali būti vien čia, Lietuvoje, demokratiškoje šalyje. Aš net neįsivaizduoju, iš kur mano mama prisigaudė tokios informacijos. Netgi nebegalėjau klausytis jos istorijų iš kreivų veidrodžių karalystės. Atsistojau ir išėjau iš namų.
Kaip man ją sugrąžinti į realybę, atmerkti akis? O kiek tokių gyvena ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
