Bet po to grįžus namo mintys susigulėjo, viską gerai apgalvojau ir nusprendžiau parašyti, nes dabar atrodo, kad gėda turėtų būti ne man, o tai masažistei, dėl kurios patyriau didžiausią gėdą gyvenime.
Taigi, grįžtant prie to, nuo ko pradėjau. Su vyru užsisakėme masažą. Tai jau buvo vakarinis laikas. Todėl visą dieną iki jo taip susiplanavome, kad pamatytume miestelį, daugiau sužinotume ir įspūdžių patirtume. Daug vaikščiojom, netgi buvome išsitraukę šiaurietiško ėjimo lazdas.
Nuotaikos buvo puikios, pakilios. Grįžę nusimaudėme ir nuėjome į procedūras.
Mane pasitiko jauna, man į dukras tinkanti masažistė. Taigi, jai paprašius nusirengiau, atsiguliau ant masažo stalo. Ji pradėjo procedūrą.
Iškart pamačiau, kad tokia nepatenkinta, kažkokia susiraukusi. Bet gal pavargusi, darbo pabaiga. Neklausinėjau juk.
Tada ji darydama masažą man kad skėlė: „Jums reikėjo nusiprausti prieš čia ateinant“.
Pajutau, kaip svylu iš gėdos su visu masažo stalu.
Kažkaip norėjosi pasiteisinti, nes tikrai nesijaučiau verta tokio žeminimo.
Sakau, tai kad klystate, prausiausi prieš pat ateinant, todėl jokio prakaito kvapo ir būti negali.
O man masažistė atkirto, kad blogai turbūt prausiausi.
Norėjau apsirengti ir bėgti iš ten. Tokio pažeminimo nebuvau jautusi turbūt niekada gyvenime. Kokia gėda!!!
Nepamenu, kaip baigėsi tas masažas, nes viskas, ko troškau, tai pradingti.
Gėda buvo kažkam apie tai ir pasakoti. Bet vis dėlto, vyrui prasitariau, nes jis vis klausinėjo, kas man nutiko ir kur dingo mano atostogų nuotaika.
Vyras galvoja, kad tokiomis frazėmis klientus „apdovanoti“ yra žema. Juo labiau, kai už paslaugą mokami pinigai. Ir juo labiau, kad mes tikrai neverti tokios pastabos, laikomės higienos visada!!!
Noriu tik pasakyti tai jaunai masažistei viena – taip bendraujant su klientais žeminate ne juos, o pačią save. Įsivaizduokit, jei kas nors tai būtų pasakęs jūsų mamai? Kaip jau sakiau, gėda turėtų būti ne man, o nepagarbiai masažistei.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
