Mes visi žinome, ką reikia daryti, kaip daryti, bet, deja, to nedarome, kol neišgirstame „žiauraus“ gydytojo verdikto: „Jei nesusiimsi, tau greitai bus Amen“.
Visi sutiksite, kad daugelis kai kurių KET laikomės tik kai matome dryžuotą policininko lazdą, arba trikojį. Panašiai yra su įvairiomis dietomis.
O gal vairuotojams, turintiems antsvorį, vietoje lazdos pasiūlyti sveikos mitybos programą, o vietoje trikojo – knygutę, kuri kabinoje gulėtų ant stalo vietoje traškučių pakelio?
Šioje knygutėje būtų pateiktos rekomendacijos, paremtos gydytojų, dietologų patirtį turinčių vairuotojų rekomendacijomis, kurios padėtų sumažinti bendrą vairuotojų antsvorį, susigaudyti, kokius produktus pirkti ir ką kada valgyti, kad būtume sveikesni.
Manau, daugeliui visada labai įdomu pažiūrėti, kaip buvo kuriamas koks nors projektas, todėl visą darbinį procesą nuo A iki Z siūlyčiau filmuoti.
Į komandą reikėtų pasikviesti dietologą, fotografą, piliečius, kurie padėtų viską kurti, organizuoti, prižiūrėti ir, aišku, viską apmokėtų.
Mes, žinome, kad „Google“ galima rasti įvairiausių dietų rekomendacijų, bet visa tai tiesiog šalti sielos ir kūno kančių traktatai.
Tik tokioje knygutėje galima būtų rasti tikrą, nuoširdžią informaciją, perduotą iš rankų į rankas, iš širdies į širdį.
Įgyvendinat šią maitinimosi programą, specialistai turėtų nuspręsti, kiek reikia kalorijų per dieną vairuotojui, norinčiam numesti „n“ kiekį nereikalingų kilogramų ar bent nepriaugti papildomų. (Kai aš mečiau svorį, stengiausi neviršyti 1200–1500 kalorijų per dieną). Geriausiai tiktų keturių savaičių programa, taip simboliškai prisiderinant prie mobilaus paketo nuostatos – „kas keturias savaites namo“ .
Vairuotojai, dirbantys kadencijomis, produktus dažniausiai perka prekybos tinkluose, o maistą gamina patys, ant nedidelės dujinės. Visi turi keptuvę, puodą, arbatinuką, dubenėlį, lėkštę, puoduką, peilį, šaukštą, šakutę.
Bet jei kas nors vardan gero vardo ir reklamos pasiūlytų kokį „stebuklingą“ virtuvinį inventorių, būtume nuoširdžiai dėkingi. Virtuvinio inventoriaus faktorius labai svarbus kuriant programą, nes vairuotojai neturi galimybės išsikepti kugelio ar obuolių prikimštos žąsies. Tačiau mažytėse virtuvėse pagamina, kas greita, paprasta, skanu ir tai yra didžiausias jų, kaip virėjų profesionalumas, kurį būtų galima prilyginti sugebėjimui iš kirvio išvirti pirmą, antrą patiekalą ir dar kompotą.
Mašinoje šeimininkauti, tai ne žvaigždžių šou puikiai įrengtose virtuvėse, o kas netiki, tegu pabando.
Taigi, važiuojame toliau.
Kai indai paruošti, dienos ir kalorijos suskaičiuotos, visa darbo grupė keliautų į maisto prekių parduotuvę. Tikiuosi, vardan gero vardo prekybos tinklai palaikytų šią iniciatyvą ir įsileistų į parduotuvę po darbo valandų visą vairuotojų sveikatinimo komandą.
Aišku, ne už ačiū, už produktus sumokėtume. Parduotuvė – sunkiausias ir atsakingiausias darbas ne tik specialistams, bet ir vairuotojams. Vairuotojai dėl nežinojimo dažnai perka tai, kas visai nebūtina, paprastai pasakius, išleidžia pinigus vėjais.
Atsižvelgiant į vairuotojo gyvenimo specifiką, buitį, virtuvę, surinktume produktų krepšelį septynioms dienoms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vairuotojai neperka pačių brangiausių produktų, turi kabinose šaldytuvus, kas dieną į parduotuves nevaikšto, užsiperka savaitei, tad savaitei baigiantis dėl ne visai šviežios morkos ar kopūsto nebūtų problemų su viduriais. Mes užsigrūdinę.
Kai produktai supirkti, pinigai suskaičiuoti, keliautume į vilkiką. Manau, vardan gero vardo, reklamos ir noro pasigirti kabinos patogumais – privalumais, atsirastų norinčių paskolinti keletui dienų vilkiką.
Vilkiko kabinoje įmontuotume keletą kamerų, pagal dietologų rekomendacijas vairuotojas (kartu su vienu ar kitu projekto kūrėju) gamintų patiekalus. Fotografas daro gražias nuotraukas, po to suvalgome ir visa tai darome natūralioje vairuotojo gyvenimo aplinkoje. Tiesiog projekto kūrėjai pajaustų vairuotojų maisto skonį, o vairuotojai teigiamai įvertintų nesumeluotą nuoširdžią iniciatyvą.
Kai maisto prigaminta, jis nufotografuotas, suvalgytas, tada pradėtume kūrybinį darbą.
Ant knygutės viršelio pritvirtiname nedidelę kišenėlę, o į ją įdėtume nedidelę duomenų laikmeną su kūrybos proceso įrašu, naudinga kiekvienam vairuotojui informacija ar nesudėtingos mankštos pavyzdžiais. Vienas iš mankštos pavyzdžių, tai priekabos atramos – „kojų“ nuleidimas-pakėlimas. Nereikėtų nė girų. Tris kartus per dieną ir po mėnesio pilvo neliktų, „sparnai“ pro duris netilptų. Tik svarbu, po tokios mankštos dušą susirasti.
Knygutė turėtų būti lietuvių kalba ir kita, trečių šalių vairuotojams suprantama kalba, o įrašas duomenų laikmenoje – su atitinkamais subtitrais. IT specialistai turėtų padaryti, kad turinio nebūtų galima kopijuoti ir kelti į „Youtube“. Nebent kūrybinė grupė manytų, kad tai reikalinga.
Knygutė turėtų būti suskirstyta į dienas (ne savaitės). 1 diena, 2 diena ir t.t.
Formuojant ją, turėtų dalyvauti ir dailininkas karikatūristas, kuris linksmais piešinukais padarytų knygutę ne eiliniu nuobodžiu nuorodų bukletu, o gyva, linksma, naudingais patarimais pulsuojančia knyga.
Pirmame puslapyje – nuotrauka ar piešinys, projektą parėmusios kompanijos vilkiku, praviromis durimis, prie jo einantis pilvotas (pavaizduotas korektiškai, neįžeidžiančiai) vairuotojas ir tempiantis du didelius turginius krepšius. (Piešinukai turėtų būti žaismingi.)
Įrašas – kadencijos pradžia. Valandos 20.00- 24.00 – jokio maisto. Tiesiog nupiešta lėkštutė su į ją įdėta linksma špyga ir – lova. Iš patirties galiu pasakyti, kad vairuotojai, atvykę į kadenciją, iki vakaro įsikuria, pakramsnoja besikurdami ir jau nuo 20.00 valgyti nebederėtų.
Apačioje grafa, kurioje vairuotojas įrašytų savo vardą, amžių, ūgį, svorį, liemens apimtį, datą.
Sekantis puslapis – 1 diena.
Dėl specifinio darbo, poilsio rėžimo, valgymui turi būti skiriamos mažiausiai 2 valandos, jei nepavalgei nurodytu laiku, – atsigėrei vandens ir lauki kito termino.
Pusryčiai nuo 06.00 – 08.00.
Patiekalo (ar dviejų skirtingų patiekalų pasirinktinai) nuotraukos, trumpas aprašymas, kas tai, ir kalorijų kiekis.
Apačioje puslapio būtų pridėtas linksmas piešinukas pvz. trijų juostų automagistralė, pirma juosta lėtai bėga pilvotas vairuotojas ir stumia prekių prikrautą sodinį karutį.
Sekančiame puslapyje
Pietūs 11.00–13.00
Patiekalų nuotraukos, kalorijos ir t.t.
Žemiau vėl darbas ir linksmas piešinukas. Pvz.: tas pats vairuotojas, bėgantis atgal, greičiau, ir jau antra juosta. Manau, mūsų menininkai karikatūristai nestokotų linksmumo ir išmonės.
Sekantis puslapis
Vakarienė 18.00–20.00
Patiekalų nuotraukos, trumpi gydytojo patarimai, kaip lengviau užmigti ir kokybiškiau išsimiegoti.
22.00 į lovą ir labanakt. Aišku, linksmas piešinukas ta tema.
Knygutėje turėtų būtų atskira, savaitinės mitybos programa dirbantiems naktį. Taip pat būtų specialistų patarimai, kaip pamiegoti dieną, kaip neužmigti prie vairo. Fiziniai pratimai. Labai tiktų pačių vairuotojų patarimai, kuriuos iš medicininės pusės pakomentuotų specialistai. Dirbantiems naktį svarbu žinoti, ar dieną reikia suvalgyti paros normą ir naktį jau nieko nevalgyti, ar geriau dieną nevalgyti, o naktį kažką pakramsnoti. Būtent šiame darbų etape tvyro baisus chaosas ir niekas jo nesutvarko.
Svarbi tema – rūkymas. Galima būtų skirti skyrelį su patarimais, kaip mesti rūkyti.
Ir taip aprašytos visos keturios savaitės. Svarbu, kad visa informacija tiek knygutėje, tiek vaizdo medžiagoje būtų pateikta nesumeluotai, nuoširdžiai, paprastai, kasdieniškai, be profesionalių aktorių vaidybos.
Paskutiniame knygutės puslapyje – tas pats vairuotojas, bet jau be pilvo, lieknas bėga automagistrale tuo pačiu karučiu, trečia juosta, o kadencijos pabaigoje iš mašinos neša krepšius lengvai, pasitempęs ir be pilvo – kaip aš!
Neabejoju, kad tai būtų ne pigus projektas, bet, manau, kiekviena save gerbianti transporto įmonė, logistika, kuriai rūpi vairuotojų sveikata, nupirktų tas knygutes ir padalintų savo įmonės vairuotojams, o geranoriški vadybininkai be nuolatinių įkyrių priminimų – „nepramiegok, nevėluok“ primintų apie knygutę ir mankštą.
Patikėkite, jei nors keliais kilogramais sumažės bendras vairuotojų antsvoris, vairuotojai vietoje kalbų, kiek kas išgėrė, kalbėtų, kiek kas numetė kg, mažiau keiktų institucijas, šefus, tai būtų nauda, kurios jokiais pinigais neįvertinsi.
Taigi, tikiuosi ateis diena, kai vartysime gražią, naudingą knygutę ir tirpdysime savo lašinius taip, kad kiti pavydės.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
