Vyro tėvai gyvena kaime. Seniau ten nuvažiuodavome pagal galimybes. Kai galėdavom iš darbų ištrūkti, kokios pagalbos ūkyje jei prireikdavo. Na, kokį kartą perkelis mėnesius.
Karantino metu dažniau nuvykdavome, nes galėjom iš namų dirbti, vaikai į darželį nėjo. Todėl padėdavome daugiau ir ūkio darbus nudirbti ten būdami. Ko gero, priprato prie tos pagalbos tėvai ir nuo to laiko vis prašo į kaimą atvažiuoti. Ir tie darbai nesibaigia nei žiemą, nei vasarą.
Pavasarį laukų tręšimas, sėja, bulvių sodinimas, vasarą daržų ravėjimas, šienas, uogos, pomidorų laistymai, malkos, rudenį bulvių kasimas, derliaus nuėmimas, vėl sėja, po to žiemą visokie namo remontai remontėliai. Uošvių svajonė apskritai yra utopinė, kad išsikelsim pas juos gyventi į kaimą ir padėsim jiems tvarkytis nuolat, kol galiausiai perimsim ūkį. Tikrai niekada nesutikčiau.
Man pikta, nes neturim ne tik šeimyninių savaitgalių kartu, bet ir atostogų. Visos atostogos dabar kaime pas uošvius. Vyro ten nematau, nes vis lėkime. Po savaitės darbų nusikamavęs visas važiuoja į kaimą, iš ten grįžta dar labiau nuvargęs. Kai mažai matomės, pykstamės dažnai, santykiai atvėsę, santuoka griūna.
Man pasirinkimas arba sėdėti savaitgalį namuose su vaikais arba važiuoti dirbti sunkius fizinius darbus kartu. Tačiau, jei atvirai, man jau įsiėdė toks gyvenimas.
Namuose vyras nebeturi laiko padėti, pačiai viską reikia tvarkytis vienai, vaikais ir namais rūpintis vienai. Nebenuvažiuojam nei pas mano tėvus ir gimines, nei į koncertą ar pas draugus. Kaime manęs nesupranta. Jei labai noriu – galiu eiti viena, nes vyrui yra svarbesnių darbų.
Bet kai kiekvieną laisvadienį, savaitgalį, atostogas tėvai vyrą vis kviečia padėti kaime, tai man darosi panašu į nemokamos darbo jėgos išnaudojimą, o ne pagalbą.
Aišku, neturi ir jie sveikatos. Bet tikrai gali samdytis darbo jėgą. O dabar mums bulvių maišeliu atsidėkoja už pagalbą. Bet tik kai apie tai užsimenu, tai vyro giminei tampu nejautria, nesuprantinga, savanaude prieše, kuri neturi atjautos senam. Tik ar tikrai šitoje situacijoje savanaude esu aš?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
