Atėjus paauglystei ėmiau maištauti. Atrodė, kad viskas, ką Tu sakai, prieštarauja mano įsitikinimams. Susiradau ne pačių geriausių draugų, kurių draugijoje praleisdavau vis daugiau laiko.
Pradėjau Tau nuolat meluoti. Tu greitai mane perkandai, bet aš gyniausi visomis išgalėmis. Dažnai iki vidurnakčio negrįždavau į namus. O išmaniųjų telefonų juk nebuvo! Aš tik dabar įsivaizduoju, ką Tau širdyje teko išgyventi, kaip Tu jaudinaisi dėl manęs, kaip tuomet jauteisi.
Puikiai prisimenu tą pirmą kartą, kai bendraklasio 18-ojo gimtadienio proga padauginau alkoholio. Dar ir šiandien prisimenu Tavo veido išraišką, kai aš tik paryčiais grįžau į namus. Sulamdytais ir suteptais drabužiais, apmindžiotu apavu – pati sau buvau nepatraukli.
Po pirmojo karto buvo ir antras, ir trečias, ir nesuskaičiuojama daugybė kitų. Tu nuolat manęs ieškodavai, iššukuodavai visas mūsų miestelio pamiškes, visus užkaborius, bet, laimei, surasdavai. Tu bareisi, aiškinai, kad mergaitei taip nedera elgtis, bet aš Tavęs neklausiau.
Neužilgo susiradau už save vyresnį draugą, grįžusį iš kariuomenės. Įsimylėjau. Tau nepatiko mano pasirinkimas, nes vaikinas buvo iš žemo socialinio sluoksnio. O mes juk buvome inteligentai! Iš tiesų Tu, mama, tada buvai teisi. Visų mūsų laimei, mes išsiskyrėme.
Praėjus kuriam laikui, Tu labai įkyriai man pradėjai piršti Tau patinkantį vaikiną, nes įsivaizdavai, kad aš su juo gyvendama vartysiuosi tarsi inkstas taukuose. Betgi Tu manęs net nepaklausei, ar bent jis man patinka.
Sukandusi dantis draugavau su juo vien todėl, kad Tu to norėjai. Kai ilgiau nebegalėjau apsikęsti šios draugystės, pati susiradau vaikiną, už kurio po kelerių metų ištekėjau. Žinau, kad Tave labai nuvyliau, nes tai nebuvo ta partija, kurios man linkėjai. Žvelgdama iš šios dienos perspektyvos, galiu patvirtinti, kad Tu buvai velniškai teisi. Mūsų santuoka patyrė krachą. Aš likau viena su dviem mažamečiais vaikais.
Ne vienerius metus Tu man padėjai auginti vaikus. Tu jiems buvai ne tik močiutė, bet ir antroji mama. Kaip gražiai mes pamiršusios visas nuoskaudas gyvenome ir tebegyvename. Petys petin dirbame, stengiamės, gražiai sutariame.
Tavo namai mums visiems – tikras ramybės, gerumo ir begalinio nuoširdumo uostas. Kur bebūčiau aš ar mano vaikai, mes skubame kuo greičiau sugrįžti pas Tave. Labai džiaugiuosi, kad nepaprastai gražiai abi išauklėjome mūsų vaikus. Jie buvo ir yra labai paklusnūs, protingi. Aš matau, kaip Tu jais didžiuojasi. Ir šiandien visai nesvarbu, kad aš Tave ir ne kartą nuvyliau. Žinau, kad Tu viską seniai pamiršai ir visas nuoskaudas man atleidai.
Mamyte, aš jaučiu, kad laikas nėra pats geriausias mūsų sąjungininkas, nes jis kuo toliau, tuo greičiau skaičiuoja metus. Ne per daugiausia mums liko džiaugtis viena kitos draugija, tačiau dabar yra pats gražiausias mūsų laikas. Pavasaris ir nuostabi mūsų širdžių bendrystė. Džiaukimės viena kitos draugija! Išnaudokime kiekvieną likusio laiko minutę…
Tavo dukra Justina.
Šis rašinys dalyvauja konkurse „Ypatinga mama“. Naujienų portalas lrytas.lt ir „Argo Trakai“ kviečia skaitytojus dalintis gražiausiomis istorijomis apie savo mamas ir laimėti puikių dovanų! Daugiausiai dėmesio sulaukusios 3 istorijos bus apdovanotos „Argo Trakai“ kuponais.
Pirmosios vietos laimėtojui atiteks 2 valandų trukmės apsilankymas „Argo Trakai SPA“ erdvėje. Antrosios vietos laimėtojui – du 50 eurų vertės dovanų kuponai apsilankymui „Argo Trakai“ restorane. Trečios vietos laimėtojui – 50 eurų vertės dovanų kuponas apsilankymui „Argo Trakai“ restorane.
Rašinius siųskite bendraukime@lrytas.lt. Istorijų laukiame iki gegužės 5 dienos. Nugalėtojai bus skelbiami gegužės 8 dieną. Visos atsiųstos istorijos portale galės būti skelbiamos anonimiškai. Portalas lrytas.lt pasilieka teisę neskelbti istorijų, neatitinkančių LR teisės aktų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
