Dažnai išgirstame pasiteisinimus, kad norint keliauti reikia daug pinigų, arba kad nepavyksta to daryti, nes reikia dirbti. Bet ar tikrai šios dvi priežastys gali sustabdyti nuo noro keliauti ir pažinti save bei pasaulį?
Aš turiu ir baimių, ir didelių norų. Savo paskyroje @rutos.life dalinuosi savo eilinio žmogaus gyvenimu, o dabar čia pasidalinsiu ir keliais patarimais apie keliavimą.
Šiuo metu aš esu apkeliavusi 44 valstybes – banko dar neapiplėšiau, o ir paskutiniu metu keliones derinu su darbu – dirbu nuotoliniu būdu.
Pasirinkau būti skaitmeniniu klajokliu
Esu išbandžiusi skaitmeninio klajoklio (angl. digital nomad) gyvenimo būdą. Tiesą sakant, pirmą kartą tai vertinau kritiškai, nes mano išlaidos viršijo pajamas ir jau buvau nusprendusi, kad tai ne man. Nei normaliai padirbti, nei pasimėgauti poilsiu man nesisekė. Tuo metu mėnesį viešėjau Tenerifėje. Bet... kartais duodu sau antrą šansą :) Ir, panašu, kad iš antro karto pavyko puikiai suderinti darbą, poilsį ir keliavimą! Kuris antrą kartą truko metus.
Dabar esu Lietuvoje, bet ne už kalnų laukia dar viena skaitmeninių klajotojų kelionė su broliu per Balkanus.
Šiame gyvenimo etape nematau priežasčių, kodėl reikėtų rinktis nekeliauti ir nepažinti pasaulio keičiant lokacijas.
Vis tik, prieš neriant į tokį nuotykį, reikėtų atsakyti į klausimą – kodėl iš tiesų to noriu?
Žmonės dažnai į keliones leidžiasi dėl įvairiausių priežasčių. Nori pabėgti nuo esamos realybės, išmokti kažką naujo, leistis į nuotykį.
Mano pagrindinis varikliukas keliauti yra ir buvo: noras tyrinėti, pamatyti, kaip gyvena kiti ir išmokti kažko naujo. Bei, žinoma, visiškai išeiti iš savo komforto zonos! Pažinti save neapibrėžtume ir nesaugumo būsenoje.
Todėl šį kartą noriu pasidalinti taisyklėmis, kuriomis vadovaujuosi keliaujant, kaip tai darau ekonomiškai arba praktiškai nemokamai, bei koks darbas leidžia keliauti pilnu etatu.
Taisyklės, kuriomis vadovaujuosi keliaujant
Pirma – nusibrėžiu tikslą, kurį noriu pasiekti, o tik paskui galvoju, kaip jį įgyvendinti.
Savo gyvenime retai kada galvoju, kas yra įmanoma, ir kas yra neįmanoma. Leidžiu sau pasvajoti. Prieš atsakant į klausimą – kaip, bandau suprasti – kodėl? Jei negaliu atsakyti į klausimą – kodėl, nesuprantu intencijos, tikrai gali būti, jog noriu visai ko kito.
O kai jau turiu tikslą ir atsakymą – kodėl, pradedu pirmuosius veiksmus ir, atrodo, gyvenimas man sudėlioja tolimesnius laiptelius. Galbūt čia nėra jokios magijos, tiesiog, kai eini kryptingai, pradedi matyti tau palankias galimybes.
Taip kažkada išvykau studijuoti į Portugaliją, vasarą praleidau Amerikoje, atlikau praktiką Ispanijoje. Dažniausiai ilgesni pakeliavimai ar pagyvenimai užsienyje konkrečiai siedavosi su noru pasimokyti.
Praeitais metais taip pat leidausi į žinių kelionę. Tik šiek tiek kitokią. Tai buvo savęs pažinimo kelionė per kelionę Azijoje, kuri truko daugiau nei metus. Tik aukštojo universiteto diplomo šį kartą negavau :)
Palieku laisvę kisti detalėms
Nesistengiu visko suplanuoti sėdint namuose. Galbūt pasižiūriu, ką norėčiau pamatyti, kur maždaug norėčiau apsistoti, bet detales dėliojuosi eigoje. Kadangi griežtas susidėliojimas ir jo laikymasis iš manęs atima visą malonumą keliauti, tyrinėti, išbandyti tai, ko galbūt dar niekada nesvajojau. Juk keliauju tam, kad patirčiau kažką nauja, leisčiausi į nuotykius, pažinčiau žmones ir galėčiau keisti kryptis nesijaudinant, kad jau esi užsirezervavus viešbutį kitoje šalies dalyje.
Paprastai tik atvykus į vietą pamatai, kaip iš tiesų viskas yra. Dažnai nuotraukos neperteikia realaus vaizdo, o ir kitų žmonių patarimai nebūtinai rezonuoja su tavo įsivaizdavimais. Ne kartą atvykau į šalį, kur buvau užsirezervavusi tik parą viešbutyje, tačiau dar niekad neteko miegoti gatvėje.
Todėl panašu, kad planas be tikslaus plano – veikia. O paprastai tokiose šalyse, kaip Tailandas, Indonezija, Šri Lanka – apsisprendimas surasti nakvynės vietas atvykus sutaupo ir nemažai pinigų.
Keliones planuojuosi pati
Dažniausiai susirenku informaciją interneto platybėse, pasiklausinėju žmonių, kurie jau buvo toje šalyje į kurią vykstu, bet kelionę susidėlioju pati. Keliavimas nėra brangus užsiėmimas – tai yra įgūdis, kurį gali išmokti, kaip ir kokį nors kitą amatą. Todėl renkuosi keliones susiplanuoti pati.
Tai kainuoja mano energiją ir laiką, bet finansiškai tai yra pigiau. O man toks pakankamai lankstus kelionių planavimas yra vienas malonumas.
Kaip keliauti ekonomiškai arba praktiškai nemokamai?
Kaip ir minėjau prieš tai – keliavimas ir keliavimas pigiai yra įgūdis. Man keliauti ekonomiškai padeda lankstus laiko grafikas. Vadovaujuosi kažkada Rimantės Kulvinskytės ištartu pasakymu: „Ko jau ko, bet laiko ir pinigų tai aš turiu“.
Kaip keliauti ekonomiškai?
Keliaujant aš galiu derintis nuvykimą į pasirinktą lokaciją tada, kai ten kainos yra mažesnės, pigesni skrydžiai arba yra ne pagrindinio sezono metas. Kai neskubi keliauti ir nesivaikai turistinių vietų, visada gali rasti kažką labiau autentiško. Gali susipažinti su vietiniais ir aplankyti vietas, kurias lanko vietiniai žmones. Bei patirti kažką, kas yra vertinama ne pinigais.
Taip pat aš dažnai ieškau alternatyvų populiarioms vietoms ir jų, iš tiesų, yra apstu. Pavyzdžiui, keliaujant Šri Lankoje mes ieškojome alternatyvų Sigirijos uolai, kurią galima išvysti už dešimčių kilometrų ir pasirinkome ją pamatyti nuo gretimai esančios uolos, vadinamos Pidurangal. Lankytinų vietų alternatyvos bei lėtas keliavimas leidžia sutaupyti nemažai pinigų.
Kaip keliauti praktiškai nemokamai?
Keliauti praktiškai nemokamai galima dalyvaujant įvairiose programose ir pasinaudojant tokiomis svetainėmis kaip:
„CouchSurfing“ – svetainė, kurioje žmonės leidžia apsistoti savo namuose nemokamai. „Workaway“ – mainų programa, kurios metu tu savanoriauji. Savanoriavimas gali būti įvairus: nuo padėjimo namų ūkyje iki pagalbos versle. Mainais už savanorystę paprastai gauni nakvynę ir maitinimą. „TrustedHousesitters“ – svetainė, kurioje žmonės ieško, kas galėtų pasirūpinti jų gyvūnais, kai jie išvyksta iš namų. Mainais už kačiuko ar šuniuko priežiūrą gauni pastogę.
Tokių programų yra iš tiesų ne viena. Taigi, gaunant stogą virš galvos, belieka pasirūpinti tik transportacija ir maistu.
Taip pat yra „Erasmus Plus“ projektai, kurie leidžia jaunimui susitikti skirtingose šalyse ir sudalyvauti įdomiuose projektuose. Paprastai maitinimą, skrydžius ir nakvynę dengia programa – taip man asmeniškai teko aplankyti Makedoniją ir Italijoje esančią Sardinijos salą.
Ką keliaujant dirbti pilnu etatu?
Covid-19 pandemija buvo didelis iššūkis verslams ir ne tik jiems, bet tai atvėrė ir naujas galimybes dirbantiems. Tokias, kaip galimybę dirbti iš namų. Daugelis klasikinių ofiso darbuotojų ir toliau gali dirbti nuotoliniu būdu, tačiau jeigu nesinori būti pilno etato darbuotoju ir dirbti apibrėžtomis valandomis, visada yra ir kitų galimybių.
Dažniausiai sutikti keliautojai būna laisvai samdomi darbuotojai (angl. freelancers) arba savo pačių verslų savininkai. Dažnas skaitmeninis klajoklis (angl. digital nomad) yra rašytojas ar redaktorius, kalbų mokytojas, dizaineris, programuotojas, rinkodaristas, garso ar vaizdo prodiuseris.
Labai daug yra nišinių verslų savininkų, kurie siūlo ir labai specifines paslaugas ar produktus. Kai žmogus fokusuojasi į konkrečias rinkas ir gilina žinias konkrečioje sferoje, profesijoje tai leidžia jam įgyti konkurencinį pranašumą ir darbą susirasti pakankamai paprastai.
Be abejo, ne visi keliautojai renkasi nuotolinį darbą, kiti darbus susiranda šalyse, į kurias vyksta pakeliauti ar pagyventi. Esu sutikusi ne vieną europietį, kuris Pietryčių Azijoje vaikus mokė anglų kalbos mokyklose. Taip pat yra keliautojų, kurie savanoriauja arba dirba ne pelno siekiančiose organizacijose. Teko sutikti vokietę, kuri Nepale padėjo statyti mokyklas ir edukuoti žmonės apie taršos mažinimą.
Aš pati keliaujant savanoriavau per „Workaway“ programą Šri Lankoje – Jalos nacionaliniame parke. Pirmuosius pusę metų bekeliaujant po Aziją aš tiesiog užsiėmiau fotografavimo hobiu, savanoriškai konsultavau vietinius verslus ir padėjau jiems būti labiau matomiems „Google“ žemėlapiuose. Daug mokiausi, gilinausi į Rytų šalyse sukauptas žinias. Intensyviai mokiausi ir praktikavau jogą, kvėpavimo ir meditacijos technikas. Taip pat studijavau Gydomąją Dao.
O paskui toliau tęsiau skaitmeninės rinkodaros darbus nuotoliniu būdu. Kadangi esu SEO specialistė, galiu dirbti nuotoliniu būdu keliaujant. Šiuo metu ir toliau praktikuoju tai, ką išmokau Rytuose bei verslus konsultuoju su skaitmenine rinkodara susijusiais klausimais.
Kiek visgi kainuoja nuolatinis gyvenimas keliaujant?
Pastaruosius metus aš praleidau Azijoje. Neskubant keičiau šalis ir apkeliavau Nepalą, Šri Lanką, Indiją, Tailandą, Malaiziją, Indoneziją, Filipinus, Singapūrą bei Vietnamą. Visų šių šalių suplakti į vieną vietą negaliu, nes kiekvienoje iš jų kainos bei mano veiklos skyrėsi.
Vienose keliavau aktyviau, kitose mėnesius praleidau vienoje lokacijoje, kadangi mokiausi. Bet vidutiniškai mano mėnesinės išlaidos keliaujant viršijo mano mėnesines išlaidas gyvenant Lietuvoje vos tik 20 proc. Pavyzdžiui, aktyvus gyvenimas ir keliavimas Indijoje man kainavo 800 eurų, o gyvenimas ir mokymasis Tailande mėnesiui kainavo apie 1400 eurų.
Kadangi ir toliau planuoju palaikyti tokį gyvenimo būdą ir vasarą keliauti po Pietryčių Europą, savo išlaidomis ir tolimesniais patyrimais mielai pasidalinsiu ir ateityje.
Šiuo metu skaitmeninės klajoklės gyvenimu dalinuosi instagram paskyroje @rutos.life. Artimiausiomis savaitėmis drauge su broliu išvykstame ir toliau tęsti savo klajones, bet šį kartą po Pietryčių Europą – Balkanus. Taigi, socialiniuose tinkluose ir toliau dalinsiuosi patarimais, patyrimais ir įspūdžiais realiu laiku.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
