Klausiu: kokio gerumo šiųmetės atostogos? Ar tikrai labai pigiai prasisuko? „Siaubas! Stresas, nervai, rietenos“, – atsako trumpai, o paskui „piešia“ savų atostogų vaizdą.
Ankstyvas skrydis, naktį nemigę, iš oro uosto iki apartamentų teko važiuoti patiems nuomotu automobiliu. Navigacija „grybavo“, vaikai zyzė, vyras niršo.
Apartamentai – baltas plokščiastogis namukas, toks lyg ir priestatas prie gyvenamojo namo. Šeimininkai, pagyvenusi pora, malonūs, bet...
Viduje karšta lyg krosnyje, lauko terasa pietų pusėje, prie metalinių kėdžių negali net prisiliesti, žalios žolės priešais, kaip buvo nuotraukoje, nėra, tik nurudęs plotelis. Kiemo augalija – tik kaktusai vazonuose. Jūra matyti, bet tikrai ne apartamentų papėdėj, kaip žadėta.
Pusryčiai įskaičiuoti. Šeimininkė atneša elektrinį virdulį, porą butelių vandens ir lėkštę su keturiais sumuštiniais. Šeima nepasisotina, todėl pikti. Pirmą dieną skiria žvalgytuvėms, kur pavalgyti ir nusipirkti maisto. Kaimelis mažas, tik pora tavernų ir nė vieno prekybos centro, jis už 30 kilometrų.
Vakarop visi leipsta nuo karščio ir nuovargio, svajoja kristi į lovas. Jungia kondicionierių, jis be gyvybės. Šeimininkas maloniai sako, kad kondicionierius mokamas, 10 eurų parai.
Vyras niršta, apsieis, pasidarys skersvėjį. Apskaičiavęs pirmos dienos išlaidas pietums, vakarienei ir šiam tam prekybos centre – pašiurpsta. Jau geriau būtų pirkę „viskas įskaičiuota“.
Nuo atlapų langų ir durų skersvėjo nėra, tik debesys kraujasiurbių. Paryčiais nusikaso iki kraujo. Vyras kloja dešimtines už kondicionierių likusioms devynioms paroms.
Po vieno sumuštinio pusryčių šeima reikalauja normalaus maisto, vaikai „miršta“ be ledų.
Norą automobiliu plačiai pasimalti po salą nugesina degalų kainos, renkasi netolimus maršrutus. Išbando beveik visus vaistinėse rastus purškalus uodams atbaidyti. Efektas yra – visus žiauriai išberia. Jūros vanduo pragraužia spuogus, taigi namo grįžta šašuoti.
Vyras visas atostogas labai piktas, nes numatytas biudžetas pykstasi su realybe, nuolat skaičiuoja, ką galim sau leisti ir ko ne, vaikai pasigenda visko, ką gaudavo įprastame viešbutyje: ledų, vaisvandenių, dažnų užkandžių. Ir, žinoma, bendraamžių kompanijos.
„Dabar turėčiau asmeniškai padėkoti kiekvienai, ėdusiai mane dėl miesčioniškojo „viskas įskaičiuota“ poilsio. Norėčiau ir joms įsiūlyti ką nors panašaus“, – karčiai šypteli Ilona.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
