Nusipirkom bilietus, atskridom. Labai labai jaudinausi dėl šio susitikimo. Nes mano mama ir tėtis nėra labai lengvi žmonės. Jie labai valdingi ir turi savo neperkalbamą nuomonę.
Laimei, mano mylimas žmogus atrodė romus, kantrus ir supratingas. Jis mane ramino, kad viskas bus gerai ir jam nesvarbu, kokia yra mano giminė. Svarbu, kokia esu aš. Nes jis taip pat nesirinko savosios ir negali atsakyti už kiekvieną giminaitį.
Todėl įkvėpėm, iškvėpėm ir parvykom. Namiškiai laukė pasiruošę ne tik vaišių... Būsimajam žentui teko atlaikyti mano mamelės ir tėtuko muštrą!
Pasigailėjome jau pirmą minutę, kai pabiro klausimai apie draugo kilmės šalį, šeimos kilmę, padėtį, išsilavinimą, karjerą. Mano artimieji kažkokių baisybių prisigalvoję, kad Rytuose visi žmonės skursta, vaikšto basi ir valgo maistą sėdėdami ant aslos.
Aišku, aš jiems vertėjavau, tai daugelį klausimų tiesiog ignoravau ar paklausdavau visiškai ne to, apie ką tikėdavosi išgirsti mano šeimynykščiai. Tačiau jie vis tiek iškaulijo konkrečius atsakymus, kokio tikėjimo anūkų jiems tikėtis, kokią ateitį (t. y. turtą) jiems gali užtikrinti ir tt.
Taip ant įtampos leidome šventes ir aš jau skaičiavau dienas, kada mes galėsime iš čia dingti. Netgi ieškojau skrydžio pakeitimo datų. Bet rasti nors vieną bilietą per šventes buvo neįmanoma.
Tačiau didysis blogis prasidėjo, kai „jaunikio išbandymų“ estafetę perėmė tėtis. Nusivežė mus į šeimos sodybą kaime supažindinti su lietuviška pirtimi. Nepaisant to, kad pirtį kiekvienąkart tėvai pasikūrena patys, tąkart nusprendė išbandyti ir būsimojo žento sugebėjimus.
Liepė pirmiausia nukasti sniegą nuo visų takelių kieme, nes žiema buvo išties žiemiška – pridrėbė per šventes sniego iki kelių. Po to tėvukas paprašė prisemti iš netoli esančio prūdelio vandens ir nunešti į pirtelę kelis kibirus.
Tada, kai jau atrodė, kad žentas prarado paskutines jėgas, būsimasis uošvis dar liepė priskaldyti malkų, nors jų, netrukus paaiškėjo, mes turime priskaldytų visą krūvą. Maniškis, pamatęs, kad sausų malkų tėvukas turi už pirties palei visą sieną prisikrovęs, rimtai pasiuto.
Kažkaip išblėso jo tolerancija ir supratingumas. Jam atrodė, kad iš jo juokiasi ir žemina jo orumą. Suprask, tik išnaudoja fiziniams darbams.
Sodyboje beveik su mumis nekalbėjo, o kai grįžome į miestą ir turėjome daugiau privatesnės erdvės, tai daug pykomės. Pagavau vienu metu save, kad jau netgi stoju į savo tėvų pusę. Malkų skaldymas šiaip ar taip juk yra beveik mūsų vestuvinis paprotys, kultūrinis paveldas. O padėti seniems žmonėms sniegą kasti ar malkų prinešti tai kiekvieno jauno šeimos nario pareiga. Ar dabar jis sėdės telefone ir „skrolins“, kol tėvukai tampys kibirus ir mosuos kastuvu?
Iš dalies supratau tėvukus. Juk ir aš, jei turėčiau dukrą, tai norėčiau tokio žento, kuris galėtų pasirūpinti ja esant visoms gyvenimo situacijoms. Jei kada nors turėtume savo sodybą, tai malkas man tektų skaldyti ir sniegą kasti?
Po švenčių grįžę namo į Angliją vis dar daug pykomės. Pradėjo ryškėti mūsų kultūriniai skirtumai, skirtingas požiūris į šeimos narių pareigas. Todėl vieną dieną grįžusi iš darbo tiesiog radau pustuščius namus – mano mylimasis dėjo į kojas. Nepaliko net raštelio. Kai bandžiau susisiekti ir išsiaiškinti, tik parašė žinutę, kad neketina būti mano šeimoje vergu!
Skyrybos neapsiėjo be širdgėlos. Bet atsigręždama atgal dabar galiu tik pasidžiaugti, kad tokia nepatogi situacija atvėrė man akis. O košmaru atrodęs tėvų surengtas „jaunikio išbandymas“ dabar man primena tikrą kalėdinį kuriozą.
Šis rašinys dalyvauja konkurse „Mano Kalėdų kuriozas!“ Pasidalykite savo Kalėdų istorija, kai šventės baigėsi kuriozu ir dalyvaukite konkurse. Siųskite savo istoriją el. paštu – bendraukime@lrytas.lt. Daugiausiai perskaitymų sulaukusi istorija bus apdovanota Twinkly prizais.
Twinkly papuoš jūsų namus TWD060STP-B išmaniąja lempučių girlianda, kuri keičia spalvas ir gali būti valdoma telefonu!
Nugalėtojai bus skelbiami 2024 m. sausio 3 d. portale lrytas.lt
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
