„Rašau su tokiu keistesniu klausimu. Bandau užregistruoti vardadienį, tačiau Registrų centras pasakė, kad tai – ne jų jurisdikcijoje, tad panaršiusi internete radau Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) straipsnį, kuriame parašyta, kad tam reikia kreiptis tiesiai į leidyklas ir kalendorius.
Taigi, mano klausimas toks: ar įmanoma registruoti vardo dieną?
Artėja draugės gimtadienis. Pase jos vardas Gugucė. Ir Gugucės vardas neturi jokio vardadienio, tad norėčiau jai padovanoti vardadienį balandžio 20 dieną.
Labai lauksiu bet kokio jūsų atsakymo“, – rašė skaitytoja Dominyka.
Lietuvoje vardadieniai instituciškai nereguliuojami
VLKK Bendrojo sk. vyriausios specialistės Aistės Pangonytės parengtame tekste rašoma, kad kalendoriuose minimi ne tik krikščioniški vardai. Tautiniai vardai lietuviškuose kalendoriuose buvo įrašyti visai neseniai – XX a. I pusėje. Tačiau visus vardus sudėti į kalendorius kažin ar būtų įmanoma, bent jau V. Maciejauskienės tirtuose penkiuose tebuvo ketvirtadalis K. Kuzavinio ir B. Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ vardų.
VLKK ryšių su visuomene atstovė Aurelija Baniulaitienė primena, kad Lietuvoje vardadieniai instituciškai nereguliuojami – kaip ir anksčiau, tuo užsiima kalendorių leidėjai.
„Specialistė A. Pangonytė rekomenduoja atkreipti dėmesį į vardadienių tvarką Latvijoje, galbūt kaimynų kalendoriniuose sąrašuose galima rasti Gugucės vardo dieną.
Latvijoje vardadienių klausimus sprendžia Kalendorinių vardų ekspertų komisija (Kalendārvārdu ekspertu komisija), veikianti Valstybinės kalbos centro (Valsts valodas centrs) sudėtyje.
Tam, kad atsirastų naujas vardadienis, turi būti pateiktas tėvų prašymas ir tuo vardu jau turi būti registruota bent 10 asmenų; vardas turi atitikti latvių kalbos fonetikos ir morfologijos normas: neturi būti svetimų raidžių, galūnė turi rodyti asmens lytį, nepageidaujami nelinksniuojami vardai.
Lietuvoje vardadieniai instituciškai nereguliuojami – kaip ir anksčiau, tuo užsiima kalendorių leidėjai (leidykla „Kalendorius“ yra išleidusi ir „Vardadienių knygą“). Žinoma, lietuvių ir latvių vardynas turi panašumų, todėl naujesnio vardo dienos galima ieškoti ir kaimynų kalendoriniuose sąrašuose („Tradicinių vardų vardadienių sąrašas/Latviešu tradicionālo vārdadienu saraksts“ ir „Išplėstinis vardadienių sąrašas/Paplašinātais vārdadienu saraksts“.
Tiesa, gali būti ir skirtumų: pagal lietuvių kalendorių Gedimino vardadienis birželio 27 d., pagal latvių – Ģedimins kovo 25 d.
Apie tai, ar dažni pageidavimai įtraukti naują vardadienį, ar leidyklos ir kalendorių sudarytojai noriai bendradarbiauja, sunku pasakyti, nes neturime duomenų. Tiesiog reikia pabandyti tą padaryti“, – komentavo VLKK ryšių su visuomene atstovė Aurelija Baniulaitienė.
Vardų ieško žodyne
Naujienų portalo Lrytas.lt anksčiau panašia tema kalbintas bene pirmojo atkurtos Lietuvos vardadienių kalendoriaus, pasirodžiusio 1996 m., sudarytojas istorikas Aurelijus Noruševičius yra sakęs, kad į kalendorių patenkantys vardai turi būti įtraukti į antroponimikų B. Savukyno ir K. Kuzavinio 1994 m. išleistą „Lietuvių vardų kilmės žodyną“ arba vėliau patvirtinti kalbininkų kaip esantys lietuviškos kilmės.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
