Su mylimuoju sugalvojome meilės dieną sutikti mano dėdės sodyboje. Netoli to namuko, didesniame name gyveno ir dėdė su teta. Mums mielai užleido seną giminės trobelę, kurioje augo močiutė.
Kai atvykome, mūsų jau laukė sutvarkyta jauki troba, dėdės buvo prinešta malkų, vandens. Namukas mažutis, bet labai jaukus. Šalia – vandens telkinys, miškas. Žodžiu, turėjo būti nuostabus romantiškas vakaras dviese toli nuo telefonų ir civilizacijos.
Kadangi buvo žiema, teko patiems pasikurti pečių. O pečius buvo toks naujoviškas, atrodo kaip židinys – su stikliuku, todėl matosi ir žarijos, ir malkas laižantys ugnies liežuvėliai. Nebuvom tokio pečiaus matę.
Žodžiu, prisipylėm taures, šilom prie to pečiaus/židinuko susiglaudę, romantiškai leidom laiką žiūrėdami į spragsinčią ugnį.
Valentino vakaro nuotaika kaito sulig šylančia troba. Kadangi žiemos vakaras buvo žvarbus, tai ir pečių kūrėm išsijuosę. Mylimasis kišo malkas vieną po kitos.
Darėsi vis karščiau, intymi atmosfera vis kaito. O gal ir buvo toks mylimojo tikslas tą pečių iki mėlynumo užkurti, kad greičiau išsirengtume.
Netrukus lange pasirodė žiburėliai. Keista, nieko lyg ir nelaukėme. Priėję prie lango tolumoje pamatėme link mūsų bėgančius ir rankomis mojuojančius dėdę su teta. Pamojome jiems atgal. Manėme, kad duoda suprasti, jog viskas gerai.
Tačiau netrukus išvydome, kad link mūsų trobos bėga ir kiti kaimynai. Jų veidai nieko gero nežadėjo. Po to išvydome į priekį išsiveržusias ir dvi gaisrininkų brigadas.
„Gal miškas užsidegė“, – pagalvojome. Nieko blogo neįtarėme. Bet toks sujudimas mūsų pusėn privertė sunerimti.
Deja, bet teko nutraukti mūsų intymią akimirką ir visą meilės vakarą, nes, pasirodo, atvira ugnimi degė mūsų trobos kamino suodžiai.
Mes tiesiog prikišome per daug malkų ir užkūrėme per didelę ugnį, kurią dar pakurstė ir kamine esantys suodžiai. Buvo baisu, galėjo užsiliepsnoti ir visas namas, ir mes.
Po visko dar ilgai kojos ir rankos drebėjo ne tik mums.
Žodžiu, privirėme košės kaip reikiant ir pridarėme rūpesčio ir gaisrininkams (juos iškvietė iš kamino lendančius ugnies stulpus išvydę išsigandę kaimynai), ir dėdei su teta. Buvo nemažai nuostolių.
Nereikia ir sakyti, kad į trobelę mūsų daugiau niekada nebekvietė, o vėl užsiminus apie viešnagę, iškart nusukdavo kalbą.
Nors vakaras ir buvo sugadintas, bet turime, ką prisiminti jau daug metų. Nė viena Valentino diena nebuvo tokia karšta, kaip toji dėdės sodyboje...
Ši istorija dalyvauja Valentino dienos konkurse „Karščiausias mano meilės nuotykis“!
Pasidalinkite savo istorija ir jūs! Daugiausiai skaitytojų surinkusios istorijos autorius laimės nepamirštamą naktį dviem „Vilnius Grand Resort“. Galės mėgautis poilsiu viešbučio „Deluxe“ kambaryje, pusryčiais, neribotu apsilankymu „Aqua Pool“ baseine ir 2 val., „Vitality SPA“ baseinų ir pirčių erdvėse.
Jūsų istorijų lauksime bendraukime@lrytas.lt iki vasario 17 d. Nugalėtoją paskelbsime vasario 18 d.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
