Bendrauja per banko sąskaitą
„Susidūriau su tokia situacija – į mano SEB banko sąskaitą periodiškai pervedinėjami pinigai. Per pavedimo paskirtį su manimi bando kontaktuoti žmogus.
Kreipiausi į banką norėdama išspręsti šią problemą, grindžiau tuo, kad neturėsiu, kaip pasiaiškinti VMI, iš kur gaunamos pajamos. Banko atstovo atsakymas toks: užsidaryti banko sąskaitą arba kreiptis į paslaugų teikėją asmeniškai, šiuo atveju „Revolut“ su prašymu blokuoti siuntėją.
Mane stebina situacijos absurdiškumas, nes dažnai tenka skaityti straipsnius, kaip mokėjimo paskirtyje nurodžius melagingą informaciją susilaukiama nemažai nemalonumų, o šiuo atveju bankas negali nieko padaryti. Nuo kada banko sąskaita gali būti naudojama kaip žinučių aplikacija?
Žinutes rašo buvęs draugas. Laiškai yra kaltinimų, atsiprašymų pobūdžio. Pervedimų sumos siekia nuo 1 iki 100 eurų. Absurdiška yra tai, jog mano banko sąskaita tapo elektroniniu paštu, kurio atsikratyti negalėčiau, jei turėčiau įsipareigojimų bankui, o banko atsakymas: uždaryti sąskaitą arba rašyti asmeninį prašymą kitam bankui? Kodėl bankas reikalauja užpildyti pavedimo paskirties lauką, jei pildant jį piktavališkai ir melagingai vis tiek jokių priemonių tam užkirsti neturi? Ką aš turiu pasakyti VMI? Kodėl savo banko sąskaitoje turiu jaustis kaip įkaitė ir tai jau tęsiasi pusmetį.
Nenoriu aštrinti situacijos su policija, nes vyliausi, kad visa tai baigsis. Pakeičiau gyvenamąją vietą, telefono numerį, o dabar dar ir banko sąskaitą siūlo pasikeisti.
Nenoriu jokio kontakto su tuo žmogumi ir situacijos nenoriu bloginti, nes net ir dabar esu persekiojama. Taip norėčiau pabrėžti situacijos rimtumą ir beviltiškumą. Vyliausi, jog bankas atstovaus mano privačiai erdvei ir bus supratingas, bet esu terorizuojama emociškai, net ten, kur laikau savo pinigus. Man tai yra absurdiška“, – savo nepavydėtina situacija dalinosi Irma.
Pervedimų užblokuoti negali
SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės strategijos ir paslaugų klientams vadovas Linas Januševičius apgailestavo dėl klientės situacijos, tačiau konkretaus atvejo negalėjo pakomentuoti dėl konfidencialumo įsipareigojimų. Tačiau patikino, kad tokie atvejai, kai klientas gauna lėšas į savo sąskaitą, tačiau pervedimo nelaukė, ar net siuntėjo nepažįsta – vienetiniai.
„Deja, bankas negali sustabdyti tokių pervedimų, nes įstatymai įpareigoja banką įskaityti mokėtojo pervestas lėšas į mokėjimo nurodyme pateiktą gavėjo sąskaitą banke. Jeigu klientas kreipiasi į banką ir praneša, kad gavo neaiškų mokėjimą, suprantama, bankas visų pirma patikrina, ar nebuvo banko klaidos įskaitant lėšas. Jei suklydęs mokėtojas kreiptųsi į banką su prašymu grąžinti lėšas, bankas jas nurašytų iš kliento sąskaitos tik gavęs kliento sutikimą.
Patartume tokią padėtį spręsti pirmiausia tiesiogiai su lėšų siuntėju, prašant kad jis sustabdytų lėšų pervedimą. Jeigu tokia veikla kartojasi ir klientas nepageidauja, kad tokie pervedimai būtų atliekami į jo sąskaitą, klientas turi teisę kreiptis į policiją ar kitas teisėsaugos institucijas“, – patarė SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės strategijos ir paslaugų klientams vadovas L. Januševičius.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
