„Su didžiuliu prašymu pasidalinti ir atmerkti Lietuvai akis.
Esu dvyliktokas. Jaučiuosi pasipiktinęs visa šia sukurta sistema. Negana to, kad kiekvienas mokyklą baigiantis gimnazistas jaudinasi dėl begalės dalykų, dar prisideda ir nuolatiniai egzaminų keitimai iš pačios Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), kuri turėtų mus padrąsinti, vietoj to varo į dar didesnę neviltį.
Prasidėjus šios santvarkos naujinimui mums buvo pasakyta, kad galėsime egzaminus perlaikyti, o rezultatas bus rašomas geresnis. Kaip ir logiška, mes – bandomieji triušiai. O dabar, atejus dvyliktai klasei mums sakoma, kad 5 balai buvo pridedami prie kiekvieno vertinimo už nieką, o dabar perlaikius mes tų balų netenkame. Tad kyla klausimas, kokiu tikslu tie 5 balai buvo duodami?
Pats svarbiausias dalykas iš visų, tai mokymo medžiaga. Negana to, kad patys mokytojai pamokoms turi ruoštis nuo 0, duodama tik pamokos tema, dar ir mokiniai neturi vadovėlių. Kaip mes galime mokytis be jų?
Kurių temų nėra sename vadovėlyje, turime fotografuotis iš žemesnių klasių. Argi tai nejuokinga? Pirmiausia sukuria metodinę medžiagą tiek mokytojui tiek mokiniui, parengia programą, o tik vėliau išbandoma mokykloje.
Kaip mus mokytojai gali paruošti egzaminams žinant, kokia kartelė užkelta norint stoti į universitetą, jei mokytojai nėra užtikrinti, kaip tai padaryti? O net nekalbu apie juokingus atlyginimus, kuriuos gauna už beprotiškai sunkų darbą. Neretai tenka dirbti per kelias mokyklas, miegoti 5 valandas, pateikti kokybišką medžiagą ir vis tiek sugebėti pasitikti mokinius su šypsena...
Tarpinių patikrinimų kiekis, vertinimas taip pat kaitaliojamas į kairę ir į dešinę. Vieną dieną matematikos tarpinius laikome du po 20 balų, o kitą dieną turime vieną tarpinį 20 balų ir galutinį egzaminą 80 balų.
Lietuvių tarpinio kalbėjimo dalis turėjo būti vertinama 20 taškų suma, o kai juos išlaikėme sužinojome, kad jie vis dėl to buvo vertinami iš 30 balų ir rašymo dalis verta 70.
O kaip bereikšmiai seminarai mokytojams, už kuriuos jiems reikėjo patiems susimokėti? Užmiršome dar ir apie kompetetingas lektores, kurios nežino, ką kalba, taip pat informaciją pateikia skirtingai, ir išvadina pedagogus necenzūriniais žodžiais. Jie drįso pasipiktinti, ginti mokinius ir tapo: „psichinė liaudis''.
Matematikos egzaminas. B lygio surinkti balai bus dauginami iš mažesnio balo negu A lygio. Ne vienas mokinys ar švietimo darbuotojas pritaria, kad tai absurdiška. A lygį laikantys moksleiviai jau automatiškai gauna aukštesnį įvertinimą, vien dėl to, kad laiko aukštesniu lygiu.
Puiku, kad egzaminas skirstomas pagal lygius, tačiau ar neturėtų ateiti sąmoningas supratimas, kad čia didelė neteisybė ir būsimų studentų žlugdymas. Ne kiekvienas yra gabus mokytis matematiką A lygiu ir dar tokiu tempu, ir tokiais krūviais.
Praeitais metais mokiniai džiaugėsi B lygio egzaminu, nes manė, kad švietimo sistema juos gelbėja ir tiki, kad mokytis universitete gali visi. O dabar mums sakoma, kad mes to neverti. UTOPIJA.
Literatūros kūriniai. Juokinga, švietimo ministerija mano, kad nesuprasime kaip atnaujinta programa. Įdedami senų seniausi kūriniai, kurių net nėra bibliotekose ar knygynuose. Tai pajuoka. Kaip jūsų manymu, mokiniams skaityti literatūrą, jei jos paprasčiausiai nėra?
Nemanote, kad pirmiausia turėtų būti išleidžiama, o po to tik naujinama programa? Paaugliai turi skaityti literatūrą, kuri kartais skatina panirti į dar didesnį liūdesį. 12 klasėje skaitomi autoriai, kurie dažnai kalba apie depresiją, savižudybę, išprotėjimą... Nemanote, kad laikas išbristi iš gūdaus sovietmečio ir atnešti į Lietuvą nors kiek šviesos? Yra nuostabių jaunosios kartos lietuvių rašytojų, kurie kalba savęs pažinimo, ugdymo temomis, ar skatina kabintis į pasaulį. Tokia begalė kūrinių pateikta sąraše, kad susidaro toks įspūdis, kad turime naktimis nemiegoti, neskirti laiko kitiem dalykam, kurie galbūt kai kam net svarbesni, ir skaityti vien skaityti, o kada dar lieka laiko mokytis sukurtą naują rašymo dalies užduotį? Kada nustosime būti mulkinami? NUSIBODO TYLĖTI – Visų dvyliktokų vardu Vildamiesi teisybės...“ – laiške rašė abiturientas.
Švietimo sistema patyrė esminių pokyčių
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Komunikacijos skyriaus vedėja Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė atkreipė dėmesį, kad laiške paliečiami abiturientams ir visai švietimo bendruomenei svarbūs klausimai.
„Per porą pastarųjų metų švietimo sistema patyrė keletą esminių pokyčių, pagrindiniai iš jų – naujos ugdymo programos ir išskaidytų valstybinių brandos egzaminų tvarka. Ugdymo programos visose šalyse atnaujinamos maždaug kas dešimt metų, nes vystantis mokslui bei keičiantis visuomenės gyvenimui ir lūkesčiams atsiranda poreikis suaktualinti vienas ar kitas temas, suteikti naujų žinių ir įgūdžių. Ugdymo turinio ar kiti atnaujinimai visada daromi dalyvaujant tų sričių ekspertams, mokytojams, mokslininkams, kartu ieškant geriausių sprendimų. Kaip įmanoma stengiamės atsižvelgti į mokinių, mokytojų, kitų švietimo dalyvių išsakomas pastabas, pasiūlymus ir interesus, kurie neretai būna skirtingi.
Brandos egzaminai. Brandos egzaminai išskaidyti dalimis siekiant sudaryti sąlygas mokytis nuosekliau, padalinti mokymosi krūvį, pasitikrinti, kaip sekasi įvairūs mokomieji dalykai, kur dar reikia pasistengti. Galutinis mokinio valstybinio brandos egzamino vertinimas nepriklauso nuo vienos dienos sėkmės ar nesėkmės.
Tačiau praėjusiais metais netrūko iššūkių sustyguojant išskaidytų valstybinių brandos egzaminų organizavimą. Atsižvelgus į mokytojų ir mokinių nuomonę, švietimo ekspertų siūlymus, įvykus tarpiniams patikrinimams, buvo padaryta dalis pakeitimų dėl brandos egzaminų.
Su švietimo bendruomene, mokinių atstovais aptarus įvykusius tarpinius patikrinimus ir atsižvelgiant į pasiūlymus, 2024 m. vasarą buvo pakoreguota lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų struktūra: iš anksčiau numatytų trijų dalių liko dvi.
Galutinį valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimą sudarys 30 proc. taškų, surinktų iš pirmos egzamino dalies ir 70 proc. – iš antros egzamino dalies. Sutarus su lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, nuspręsta perskaičiuoti tarpinio patikrinimo taškus iš 20 į 30.
Matematikos mokytojai išreiškė argumentuotą siūlymą atsisakyti antrojo tarpinio patikrinimo, todėl skaičiuojant 2025 metų valstybinio matematikos valstybinio brandos egzamino galutinį įvertinimą bus taikoma išimtis: pirma dalis sudarys 20 proc. galutinio įvertinimo, o antra dalis – 80 proc. (jei mokinys perlaikys matematikos tarpinį patikrinimą, jo pirma dalis sudarys 40 proc. galutinio įvertinimo, o antra dalis – 60 proc. – tokia egzamino struktūra išliks ateityje).
Šiais metais laikantiems brandos egzaminus sudaryta galimybė perlaikyti pirmąsias valstybinių brandos egzaminų dalis (buvusius tarpinius patikrinimus), išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pirmąją dalį. Perlaikius pirmąją egzamino dalį, skaičiuojant galutinį rezultatą, bus imamas geresnis laikyto tarpinio patikrinimo arba perlaikytos pirmosios dalies įvertinimas.
Rezultatų skaičiavimas. Galutinis egzamino įvertinimas skaičiuojamas sumuojant pirmos ir antros egzamino dalių taškus ir konvertuojant juos į balus pridedant penkis. Egzamino išlaikymo riba – 35 taškai, galutiniame įvertinime tai yra 40 balų. Jūsų minimi 5 taškai yra ir bus pridėti skaičiuojant galutinį įvertinimą, kai surinkti taškai konvertuojami į balus, – niekas dėl šito nesikeičia ir apgailestaujame, jei kažkas skleidžia netikslią informaciją. 5 taškai nepridedami tik tada, jei mokinio rezultatas nepasieks egzamino išlaikymo ribos, t. y. nesurinkus 35 taškų, – tačiau ir tai nėra nauja, tai patvirtinta ir paviešinta prieš rengiant pirmuosius tarpinius patikrinimus praėjusiais metais.
Galbūt dar verta priminti bendrą rezultatų skaičiavimo principą. Valstybinių brandos egzaminų dalių rezultatų suma yra 100 taškų. Valstybinis brandos egzaminas laikomas išlaikytu kandidatui surinkus 35 taškus iš 100 galimų taškų. Valstybinio brandos egzamino vertinimo taškai nuo 35 iki 95 imtinai konvertuojami į balus pridedant penkis prie surinkto taškų skaičiaus, o nuo 96 iki 100 taškų imtinai – į 100 balų įvertinimą. Jeigu mokinys egzamine padaro neesminę apmaudžią klaidą ir dėl to praranda kelis užduoties taškus, konvertuojant jo rezultatą taškais į balus pridedant 5, jis gaus maksimalų, jo realias žinias atitinkantį, įvertinimą balais. Tai nuima stresą laikančiajam ir absoliučiai naudinga tiktai mokiniui.
A ir B lygiai. Valstybiniai brandos egzaminai organizuojami pagal atnaujintas bendrąsias programas. Mokiniai renkasi, pagal kurio (A ar B) kurso programą jie pageidauja mokytis matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros, pagal šiuos kursus laiko ir šių dalykų valstybinius brandos egzaminus. Skirtumus tarp A ir B kursų lemia programos apimtis, pamokų skaičius ir mokymo(si) turinio sudėtingumas.
Lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos A ar B kursu išlaikyti valstybiniai brandos egzaminai suteikia teisę studijuoti aukštojoje mokykloje. Iki 2024 m. buvo organizuojami valstybiniai ir mokykliniai lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminai; mokyklinis egzaminas buvo perskaičiuojamas mokiniui nenaudingu santykiu.
Tuo metu matematikos buvo organizuojamas tik vieno tipo egzaminas, kuriame buvo dviejų kursų (bendrojo ir išplėstinio) užduočių. Matematikos išlaikymo riba buvo 16 balų, kadangi egzaminą laikė pagal dvi skirtingas programas besimokantys mokiniai.
Pagal atnaujintą programą organizuojamo valstybinio brandos egzamino riba atitinka slenkstinį pasiekimų lygį, todėl jame yra proporcingai didesnis skaičius užduočių, atitinkančių slenkstinį lygį, t. y. lengviausių. Tai reiškia, kad mokinys, mokęsis B kursu ir turintis patenkinamą metinį įvertinimą, turėtų pajėgti surinkti reikiamą taškų skaičių, kad valstybinis brandos egzaminas būtų išlaikytas.
Valstybinio egzamino užduotys formuluojamos taip, kad A ar B kursą išėję mokiniai būtų pajėgūs pasiekti bent slenkstinį pasiekimų lygį (35 taškų) atitinkamo kurso egzamine. Paprastai tariant, didėjant egzamino išlaikymo kartelei daugėja ir slenkstinį pasiekimų lygį atitinkančių (lengviausių) užduočių egzamine.
Į aukštąją mokyklą pretenduoti galima išlaikius tiek A, tiek B kurso egzaminus, svarbu, kad trijų laikytų egzaminų aritmetinis vidurkis siektų 41–50 balų, priklausomai nuo pasirinktos studijų programos (koleginės ar universitetinės).
Skaičiuojant konkursinį balą, lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos B kursu laikyto valstybinio brandos egzamino rezultatas bus dauginamas iš 0,7 koeficiento. O šių dviejų valstybinių brandos egzaminų A kurso rezultatas bus dauginamas iš 1,1 koeficiento. Kitų egzaminų rezultatai šių koeficientų neturi.
Egzamino išlaikymui ar jo rezultatų įrašui brandos atestate koeficientai nenaudojami ir mokinys gauną tokį įvertinimą, kokį surinko per atitinkamo lygio egzaminą. Rezultatų dauginimas iš koeficientų galioja tik skaičiuojant egzamino rezultatą stojant į aukštąsias mokyklas.
Nors stojantiesiems reikės pasiekti skaitine prasme didesnį egzaminų rezultatų vidurkį negu ankstesniais metais, dėl galimybės per visus egzaminus surinkti 100 taškų, o dalį jų – jau III gimnazijos klasėje, taip pat atitinkamai turint didesnę proporciją nesudėtingų užduočių, reikšmingesnio egzamino išlaikymo kartelės pokyčio nėra.
Vadovėliai. Nors per 2023 ir 2024 m. išleista 130 vadovėlių, atitinkančių atnaujintas ugdymo programas, tačiau mokykloms jų dar trūksta. 2025 m. leidyklos planuoja parengti ir išleisti 39 vadovėlius. 2025 m. pradiniam ir pagrindiniam ugdymui bus visi pagrindinių dalykų vadovėliai, viduriniam ugdymui – didesnioji dalis reikalingų vadovėlių.
Vadovėlio parengimas ir išleidimas paprastai užtrunka apie 2–4 metus. Leidyklos dirba sparčiai, atsakingai laikosi numatytų planų. Trečius metus vadovėliams įsigyti mokykloms skiriame dvigubai daugiau lėšų, kad mokykloje esantis vadovėlių fondas būtų kuo greičiau atnaujintas naujais.
Kita vertus, atnaujinus programas, kai kurių dalykų turinys pasikeitė apie 5–10 proc. Tad tinka ir ankstesnio leidimo vadovėliai, kuriais mokytojai gali naudotis.
Nacionalinė švietimo agentūra mokytojams taip pat siūlo nemokamai naudotis kitomis priemonėmis, paskelbtomis švietimo portale www.emokykla.lt. Portale mokytojai atras metodinę medžiagą ir kitas mokymo priemones iš viso 31 mokomajam dalykui. Paskelbti atnaujinti dalies dalykų ilgalaikių planų pavyzdžiai, kuriuose pateiktos nuorodos į ankstesnius vadovėlius, skaitmenines mokymo priemones, mokytojų dalykininkų asociacijų parengtą medžiagą, kurios padengtų trūkstamas naujas temas. Taip pat sukurtas Užduočių bankas, kurio pagalba mokytojai gali sudaryti ir mokiniams paskirti užduočių rinkinius pagal skirtingas temas. Atlikdami užduotis iš Užduočių banko mokiniai iš karto gali pamatyti savo rezultatus, mokytojams nereikia atskirai vertinti mokinių darbų.
Visa NŠA parengta medžiaga mokytojams yra nemokama, taip pat ir agentūros organizuojami mokymai pedagogams.
Dar atskirai – apie Lietuvių kalbos ir literatūros programą. Programos pamatas – Lietuvos ir pasaulio klasikų kūriniai, premijuotos, literatūros kritikų įvertintos knygos, Nobelio premijos laureatų kūryba. Programa aprėpia visas literatūros rūšis ir žanrus, Antikos, Viduramžių, Renesanso, Baroko epochas. Vienas svarbiausių programinių kūrinių atrankos kriterijų – jų tinkamumas mokinių amžiui, jų socioemocinei ir kognityvinei brandai. Dalis kūrinių yra privalomi, kiti – pasirenkami iš kelių siūlomų (pvz., to paties autoriaus ar to paties laikotarpio kūrinių) ar laisvai pasirenkami mokytojo.
III gimnazijos klasės privalomos literatūros sąraše 10 autorių. IV gimnazijos klasės privalomų kūrinių sąraše 2 autoriai ir viena tema. Autorių kūrinius (ištraukas, apsakymus, eilėraščius) kiekvienas mokytojas gali parinkti savo mokiniams, atsižvelgdamas į savo darbo metodus, galimybes, mokyklos, konkrečios klasės mokinių specifiką, gebėjimus ir poreikius bei aktualias temas. Taigi, nemaža dalis literatūros yra pasirenkamoji, mokytojai taip pat turi įtakos nuspręsti, kokius konkrečiai kūrinius klasei skaityti ir analizuoti“, – komentavo Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Komunikacijos skyriaus vedėja J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.