Restoranas pačioje senamiesčio širdyje, netoli Gedimino pilies. Viena puiki, restoranas puikus, vakaro kompanjonas – taip pat. Pažintis mezgasi, pokalbis vystosi, romantiška atmosfera kaista, gėrimų taurės tuštėja, kalbos daugėja. Tačiau vos vakarienę spėjome pavalgyti ir šakutę į lėkštę padėti, prisistatė padavėja su sąskaita.
Pasakėme, kad dar neketiname išeiti ir norime kažką užsisakyti. Tačiau padavėja pasakė, kad mūsų staliukas rezervuotas dvi valandas ir po mūsų ateina kiti klientai.
Mes paprašėme perkelti prie kito stalelio, tačiau vietų savaitgalį, žinoma, nebebuvo. Staliukas rezervuojamas tik 2 valandoms. Ir sukis, kaip nori. Pavalgei – pro duris.
Nesuprantu aš tokio šiuolaikinio aptarnavimo. Verslo požiūriu, žinoma, kad labiau apsimoka per vakarą parduoti ne du kepsnius nuo stalelio, bet 8, tačiau juk yra ir tokių klientų, kurie net ir dviese sėdėdami gali užsisakyti tiek pat ir dar daugiau. Aišku, visokių yra, ateina studentai, užsisako užkandėlę su taure vyno ir sėdi visą vakarą. Tokie klientai, žinoma, neapsimoka laikyti. Bet o ką tada kalbėti kokiems italams, kurie su espresso puoduku sėdi kavinėje kiaurą dieną? Irgi varyti lauk, nes neapsimoka kavinei tokie klientai, kurie per vakarą nesuvalgo 15 kepsnių?
Mano draugui buvo be galo gėda, kad jis iš anksto neišsiaiškino visų taisyklių ir vakarą teko baigti klaidžiojant po senamiestį ir ieškant laisvų staliukų ir laisvų vietų. Aišku, visokių nesusipratimų pasitaiko, nieko negali sakyti.
Bet mano nuomone, taip neturėtų būti.
Kaip jums atrodo, ar toks klientų laiko ribojimas piko valandomis yra tinkama praktika, ar nelabai? Gal jau apie tai buvo rašyta, visiems čia jau seniai žinomas dalykas. Tačiau man ir mano draugui tai buvo nemaloni naujovė.