Į sceną iš žiūrovų salės su savo parengtu „standup“ pasirodyti buvo pakviestas Antanas.
„Aš esu Antanas Jonaitis, iš žymiosios Jonaičių giminės. Jonaičiai Lietuvoj – tai tokia labai ch... pavardė. Jonaitis tai ten motina vaikus kur mėtė į šulinį. Gal plaukt mokino. <...> O vyras Jonaitis žymiausias Lietuvoj, žinot, koks buvo? Kazys Jonaitis, kur p... žagino studentes autostradoj. Juste, mūsų giminei tikrai nepasisekė, bet ką padarysi“, – kalbėjo Antanas, sulaukęs gausių salės žiūrovų ovacijų ir pagyrų.
Tačiau tokie pokštai prajuokino ne visus. Skaitytoja Alina stebisi, kaip galima juokauti ir juoktis iš vaikų mirties.
„Iš anksto atsiprašau, kad primenu tai, kas daugeliui iš mūsų yra skaudi žaizda. Vis dėlto, negaliu tylėti, kai iš visos šalies skausmo daroma patyčių tema.
Sunku net žodžiais apsakyti, kaip skaudu buvo tą dieną, kai laidotuvėse išlydėjome Tomą ir Mantą iš mūsų miestelio, Petrališkių.
Tą dieną buvau dešimties metų mergaitė, stovėjau minioje kartu su suaugusiais, kurių širdys buvo persmelktos nevilties ir ašarų. Šis prisiminimas niekada neišblės iš mano atminties.
Rašau Jums todėl, kad neseniai pamačiau kažką, kas sukrėtė iki širdies gelmių – tai buvo vieša patyčia ir visiškas nepagarbos aktas net mirusiems vaikams.
Vienas žmogus, vardu Antanas, iš Kretingos, šaipėsi iš šios tragedijos, kuri iki šiol skaudina kiekvieną, kuris gyveno, ar vis dar gyvena mūsų bendruomenėje.
Sunku suvokti, kaip galima tyčiotis iš vaikų nužudymo aplinkybių, kaip galima šią tragediją prilyginti mamos plaukimo pamokoms ar juokauti, tarsi tai būtų eilinis anekdotas.
Šis žmogus, savo pasirodymo metu, o vėliau ir „YouTube“, pavertė mūsų tautos skaudų prisiminimą pajuokos objektu. Tai – nepriimtina. Noriu pasidalinti šia nuoroda, kad įsitikintumėte patys (nuo 35 min.).
Tikiuosi, kad mes, kaip visuomenė, vis dar sugebame atpažinti ribą tarp humoro ir žmogiškumo praradimo“ – rašė skaitytoja Alina.
„Memel Comedy Co“ atstovai nuo komentarų susilaikė.