Ji neabejotinai pakėlė šalies muzikinę kartelę, kurios daugelis mūsų atlikėjų nėra pajėgūs peršokti. Tokio lygio koncertas daugeliui mūsų muzikantų galbūt ir liks siekiamybe, tolimu miražu.
Nesuvokiama, iš kur mergaitė turi tiek valios ir vidinės jėgos.
Esu daug mačiusi koncertų, bet šis buvo išties ypatingas. Gal dėl to, kad pati atlikėja tokia šilta ir paprasta, gal čia jos „vaibas“ atmosferai suteikė ypatingo prieskonio. Tačiau tiek koncerte, tiek po jo mane pribloškė kai kurių mūsų tautiečių (ypač žinomų) reakcija.
Surinkti tokią auditoriją iš lietuvių atlikėjų iki šiol turbūt nepajėgė niekas. Trys magiški pasirodymai vienas po kito. Reikia ne tik finansinių resursų, bet ir begalinės fizinės stiprybės atlaikyti tokį „Kalnų parko turą“, kuris, neabejoju, pateks į mūsų muzikinę istoriją.
Išties, yra kuo pasigirti – ir scenografija įspūdinga, ir per rekordiškai trumpą laiką surinkta tokia gerbėjų minia. Tiesa, tarp tų gerbėjų pasirodė ir daug „heiterių“.
Netoli mūsų stovėjo grupelė žmonių ir mediniais veidais aptarinėjo Jessicos koncertą. Atrodė, kad juos kažkas čia būtų atvijęs per prievartą. Tai oras jiems netiko, tai scenoje veiksmą fiksuojantys operatoriai trukdė, tai vis tiek „Sel'as“ geriau pavaro“.
Visi šėlsta, ošia, švenčia gražią muzikinę šventę, kam reikia tą šventę kitiems sugadinti? Visi siūbuoja į rimtą, o prie mūsų tie mediniai stabai tarsi būtų nepajudinami. Rankas net susikišę į kišenes. Apgailėtina.
Nesuprantu, kam eiti į koncertą, jei atlikėja ar jos muzika tau nepriimtina? O jei nuėjai ir nepatiko, tai kam likti ir burbėti? Geriau išeiti ir negadinti vakaro nei sau, nei kitiems.
Dar po koncerto laukė staigmenų, kai skaičiau atsiliepimus ir komentarus internete. Nekalbu apie tuos, kurie liaupsino ar stebėjosi, kad pirmąkart apie tokią atlikėją girdi.
Kalbu apie tuos, kurie bandė kažkaip sumenkinti jos balsą, jos scenografiją ar net patį jos populiarumo fenomeną.
Turbūt labiausiai mane pribloškė kai kurie kadaise žinomi atlikėjai, laidę tokius komentarus, kad po kelerių metų šios ryžkios žvaigždutės niekas nebeprisimins, arba kad ji žinoma tik dėl reklamos.
Ką? Ar tik čia nebus pavydas? Kodėl mes vis dar einame į renginius su tokia nuostata „nu tai ką tu čia mums parodysi?“ Ir kodėl kažkam pasisekus labiau neimums, mes į svetimą sėkmės statinę vis dar turim kišti pačių prispjaudytą šaukštą nuodų? Kad tik kažkam gyventi per saldu ir gera nebūtų?
Tikrai buvo gėda klausyti ir skaityti tokius pavydo persmelktus atgarsius.