„Prieš tris savaites susikroviau daiktus po to, kai visai savo vyro šeimai pasakiau, kad palieku jį dėl bendradarbio.
Mano vyras jau aštuonis mėnesius nedirbo. Jis buvo atleistas už tai, kad dar kartą pasirodė girtas sandėlyje. Jis žadėjo ieškoti darbo, bet dienas leido žaisdamas kompiuterinius žaidimus, kol aš dirbau dvigubas pamainas restorane.
Mano bendradarbis, barmenas, įsidarbino prieš šešis mėnesius. Protingas, ambicingas, turėjo savo mašiną (o ne kasdien skolinosi mano). Mes pradėjome kalbėtis, tada susirašinėti, po to susitikti po darbo. Vieną vakarą jo bute jis pasakė: „Tu nusipelnei žmogaus, kuris gali tave išlaikyti. Ne kokio nevykėlio, kuris tik žaidžia visą dieną.“ Aš juo patikėjau.
Šeimos susitikimas vyko uošvės kieme. Susigrūdo penkiasdešimt žmonių. Mano vyras gyrėsi kažkokiu internetiniu turnyru, kurį buvo laimėjęs. Pusseserė paklausė apie darbo paieškas.
„Yra keli geri variantai“, – sumelavo jis.
Aš neištvėriau. Atsistojau ir pasakiau: „Iš tiesų jis jau tris mėnesius net neieškojo darbo. Nebegaliu apsimetinėti. Palieku jį dėl žmogaus, kuris turi tikrą darbą ir tikrų ambicijų.
Visas kiemas nutilo. Vyro veidas pabalo. „Apie ką tu kalbi?“ – paklausė jis.
Apie tai, kad esi nevykėlis, net nesugebantis nupirkti maisto. Apie tai, kad radau geresnį – tokį, kuris uždirba pinigus, o ne gyvena iš manęs“, – rėžiau jam.
Jo sesuo aiktelėjo. Teta numetė lėkštę. Uošvė per keturis žingsnius priėjo ir stipriai pliaukštelėjo man per veidą. „Išeik iš mano namų. Dabar“, – pareiškė.
„Su malonumu, – pasakiau degančiu skruostu. – Toliau remkite savo nevykėlį sūnų.“
Išėjau tik su rankine. Tą patį vakarą persikėliau pas kolegą. Socialiniuose tinkluose paskelbiau, kad pradedu naują gyvenimą su „tikru vyru“.
Tačiau viskas truko du mėnesius. Tiek išsilaikėm.
Pasirodo, mano bendradarbis taip pat susitikinėjo su naująja padavėja. Ir dar su viena padavėja. Užklupau juos lovoje, kai grįžau anksčiau iš pamainos.
„Tu žinojai, kad nebūsiu ištikimas“, – pasakė jis. Lyg aš būčiau kvaila, kad tikėjausi kitaip.
Neturėjau kur eiti. Vyras pakeitė spynas. Mano šeima pasakė, kad pati pasiklojau sau lovą.
Bendradarbis pasiliko mano įmoką už butą, kurį planavome nuomotis kartu.
Dabar dirbu greito maisto užkandinėje. Minimalus atlyginimas, be arbatpinigių. Vyras prieš mėnesį gavo darbą draugo statybų įmonėje. Vakar socialiniuose tinkluose pasidalijo nuotrauka su nauju automobiliu.
Žymės nuo antausio seniai išnyko, bet aš vis dar jaučiu tą smūgį. Tą akimirką, kai galvojau, jog esu tokia protinga, pranašesnė. Kai sudeginau visus tiltus dėl žmogaus, kuriam buvau tik dar vienas pasirinkimas.
Mano bendradarbis vis dar dirba barmenu senajame restorane. Jau turi naują merginą. O aš vartau mėsainius ir galvoju, ar tai ir buvo mano tikrasis likimas.
Ar tikrai reikėjo man viešai pažeminti vyrą prieš visą šeimą? Aš buvau žiauri?“, – moters istorija dalinosi „Mirror“.
Komentatoriai aktyviai aptarinėjo šią istoriją. Vienas rašė: „Žaviuosi tavo drąsa! Ieškok geresnio darbo ir išsikapstysi.“
Kiti buvo negailestingi: „Tai buvo visiškai žiauru, ir dabar sulaukei savo karmos – buvęs vyras pradeda gyventi geriausią savo gyvenimą.“
Kitas pridūrė: „Viešai jį pažeminti prieš visą šeimą buvo žiauru. Reikėjo pasikalbėti su juo, suteikti šansą susitvarkyti, o jei jis rinktųsi žaidimus, tada palikti – dar prieš išdavystę.“
Trečias apibendrino: „Yra teisingas ir neteisingas būdas viską spręsti. Tu pasirinkai pastarąjį.“