„Kaip rasti darbą? Nueinu į „n“ pokalbių ir, žinoma, pabaigoje sako „paskambinsime“. Aš esu žmogus, kuris nebaigė 12-ką klasių ar aukštos mokyklos dėl asmeninių priežasčių, taip pat neturiu jokios patirties (esu buvus indų plovėjo mokymuose, tai žinau, kaip dirbti, tad šiokią tokią patirtį turiu).
Kaip man įrodyti tą norą, jog noriu dirbti? Ką daryt? Esu užsiregistravus „biržoje“, nežinau, kaip seksis, nors jau vienam pokalbyje buvau ir ką gi, šią savaitę matau vėl tos įmonės skelbimą dėl ieškomos tos pačios pozicijos. Patarkit, man, panai – 19 metų, kuri neturi darbo patirties“, – „Reddit“ patarimų ieškojo mergina.
Komentatoriai bandė merginai padėti rasti išeitį.
Pradedama užimtumo pertvarka: pokyčiai, tikimasi, padės į darbo rinką įsilieti daugiau žmonių
Vieni guodė, kad jų net su specialybe nepriima, kiti patarė pabaigti suaugusiųjų mokyklą. Kiti agitavo nepasiduoti.
„Aplikuok daug ir nuolatos, fokusuokis į sritis, kur patinka ar natūraliai turi talentą (moki bendrauti, aptarnauti, elgtis su vaikais ar senjorais, mėgsti tvarkytis ir pan.) ir kai pradėsi dirbti, būk atsakinga, pasirodyk laiku, elkis pagal moralės normas ir kitais metais stok baigti mokyklą. Po to bandyk į profesinę mokyklą, gerų specialistų visada reikia – kirpėjų, manikiūrininkių, dažytojų, tt“, – rašė komentatoriai.
„O tai sandėlio darbuotoju dirbti nesinori? Dėlioti prekes kaži ar reikia diplomų. Kitas dalykas, eik į profesinę mokyklą, pasirink specialybę, užbaik mokslus ir išsilaikyk egzaminus, turėsi tuos popierius, jeigu į juos ten žiūri labai kas, kur bandai įsidarbinti. Visada prie maisto gamybos reikia rankų“, – rašė kitas.
„Baigęs pats tik 12 klasių, pakeitęs daug ofisinių pozicijų, dabar dirbu banke, nė karto niekas neprašė įrodyti, kad baigiau mokyklą, – rašė komentatorius. – Dirbu operacijų srityje. Nieko ypatingo. Pradėjau, kai buvo 19 metų skambučių centre, stengiausi įgyti kuo daugiau įgūdžių ir po truputį kilau aukščiau ir aukščiau.
Susiję straipsniai
Nesakau, kad tobulas darbas ar alga kosminė, bet komfortas jau yra (užtruko 9 metus)“.
„Aš mokslus baigus, daug patirties turiu, 6 mėnesius niekas net į pokalbius nekvietė arba pakvietus nebetęsdavo. Suradau darbą tik per pažįstamus, bet jau neviltis apėmus buvo“, – savo patirtimi dalinosi kita socialinio tinkle narė.
„Šiaip turėjau panašią patirtį ieškant darbo, esu 28 metų, su bakalauru ir 5 metų vadybininko patirtimi. Truko apie 6 mėnesius susirasti darbą. Siunčiau kasdien po 5–10 aplikacijas, ėjau į 7 skirtingus pokalbius, iš kurių tikrai 2 nusimatė, kad nelabai sėkmingi. Kiti vos ne tobulai, buvo antri etapai, ir visada pabaigoje atsakymas buvo – „super, paskambinsim iki kitos savaites galo“. Laukiu. Užmetu akį į skelbimą, kasdien matau, kaip peržiūros kyla po 200 per dieną, ir aplikacijos taip pat po 30–40. Laukiu, kol paskambins, bet 70/30 nutraukia bendravimą arba sako „viso gero“, o dėl ko? Paklausus, sako, „tiesiog atėjo kitas su x,y,z metais šitoje srityje“. Bet galų gale pasisekė rasti darbą, nors maža alga ir didelis krūvis, bet svarbu darbas..
Žodžiu, tiksliai nežinau, ar visi tie darbdaviai apskritai ieško darbuotojų, švaisto laiką, bet ką galiu pasakyti, kad darbo rinkoje kažkas įvyko.
Linkiu sėkmės ir toliau dėti pastangas, žinau, kad sunku. Man irgi buvo toks baisus laikotarpis, bet reikia būti nusiteikusiam, kad kažkada turi pasisekti“, – patarė komentatorius.