„Su žmona auginame vienerių metų vaiką. Nuo tada, kai jis gimė, žmona yra namuose ir rūpinasi juo, o aš visą laiką dirbu visu etatu.
Kelerius metus dirbau darbą, kuriame tekdavo ilgai dirbti ir dar ilgai važinėti į darbą bei iš jo. Dažnai namo grįždavau tik apie 19.30–20 val., neretai prieš pat vaikui einant miegoti.
Žmona nuolat skųsdavosi, kad per daug dirbu ir didžioji vaikų priežiūros našta tenka jai. Ir ji buvo teisi. Žinau, kad tai labai vargina.
Psichologas pataria emigrantams, kaip išsaugoti santykius
Savaitgaliais stengiuosi padaryti viską, ką galiu, tačiau darbo dienomis beveik visa atsakomybė tenka jai.
Neseniai pakeičiau darbą į tokį, kuris yra gerokai arčiau namų.
Didžiąja dalimi todėl, kad norėjau daugiau laiko praleisti su šeima, labiau padėti žmonai rūpinantis vaiku ir nepraleisti svarbių pirmųjų jo gyvenimo akimirkų.
Pirmąją dieną naujame darbe ryte iš žmonos gavau ilgą žinutę.
Ji piktinosi, kad neturėčiau taip anksti vykti į darbą, jog privalau aiškiau nustatyti ribas darbe, ir priekaištavo, kad išėjau iš namų per anksti, nors iš tikrųjų išvykau daugiau nei pusantros valandos vėliau nei įprastai senajame darbe.
Atsakiau, kad nenorėčiau dienos pradėti nuo tokios nuotaikos.
Susiję straipsniai
Vėliau ji pasiūlė nueiti vakarienės ir paminėti mano pirmąją darbo dieną. Man ši idėja pasirodė graži.
Namo grįžau daugiau nei pusantros valandos anksčiau nei paprastai.
Tačiau vos grįžęs sulaukiau priekaištų, kad „per ilgai užsibuvau darbe“ ir nepaklausiau jos nurodymų nustatyti ribas.
Aš atsakiau, kad nors ir nepraleidžiu su vaiku tiek laiko, kiek ji, mano darbas, kuriuo išlaikau šeimą, taip pat yra svarbus indėlis.
Maniau, kad ji turėtų džiaugtis tuo, jog tą dieną namuose praleidau papildomas tris valandas, kurių kitu atveju nebūčiau turėjęs, o ne dėl to skųstis.
Besiginčydami jau buvome prie durų išeiti vakarieniauti, bet aš nusprendžiau planus atšaukti.
Pasakiau, kad šį vakarą nebeturiu nei jėgų, nei kantrybės visa tai tęsti.
Užmigdžiau mūsų vienerių metų vaiką, o likusį vakarą su žmona beveik nesikalbėjome.
Ar buvau jai per griežtas? Ar ji elgėsi neprotingai? Ar aš turėčiau jos atsiprašyti? O gal ji turėtų atsiprašyti manęs?
Kitą dieną po darbo rimtai pasikalbėjau su žmona.
Ji pati, be jokio raginimo, atsiprašė.
Pasakė, kad rytinė žinutė neturėjo nuskambėti taip, kaip nuskambėjo, jog apie tai reikėjo kalbėtis gyvai, o ne rašyti, ir taip pat atsiprašė, kad vos man grįžus namo pradėjo priekaištauti.
Aš pasakiau, kad suprantu, jog visa tai kilo iš nerimo, nes jai tenka vienai rūpintis mūsų vaiku.
Puikiai suprantu, kad toks gyvenimas gali būti ir labai įtemptas, ir kartu vienišas.
Taip pat pažadėjau dėti visas pastangas, kad darbe aiškiau nustatyčiau ribas ir daugiau dėmesio skirčiau šeimai“, – socialiniame tinkle „Reddit“ rašė šeimos gerove susirūpinęs vyras.
Po šiuo įrašu komentatoriai dalinosi savo įžvalgomis bei patarimais, kaip galima padėti jaunai šeimai.
„Žmona turėtų vaikus bent dalį dienos leisti į darželį arba susitarti dėl bendros auklės paslaugų su kita šeima.
Spėju, kad jie to negali sau leisti, todėl ji ir yra namuose su vaikais.
Manau, ji tiesiog yra išsekusi ir jai labai trūksta laiko sau.
Pyktį ji išlieja ant jo, nes mano, kad jis nepakankamai nustato ribas, nors, mano nuomone, problema slypi visai ne čia“, – pastebėjo viena komentatrė.
„Vaikų priežiūra kainuoja per brangiai, todėl vienas iš tėvų lieka namuose.
Pamažu tas žmogus ima prarasti savo tapatybės jausmą, o mažų vaikų auginimas labai vargina.
Kol pats bent metus nebūni namuose su mažu vaiku, sunku suprasti, koks tai sunkus darbas.
Tuomet ima kauptis nuoskaudos.
Liūdna, bet iki tol, kol vaikai pradės lankyti mokyklą, liko ne tiek ir daug.
Esu matęs, kaip tokios situacijos kartojasi ne kartą“, – atviravo kitas komentatorius.
„Dažniausiai vienas iš tėvų ryte nuveža vaiką ir dirba ilgiau, o kitas į darbą išeina anksčiau ir po darbo jį pasiima.
Arba už nedidelį atlygį paprašo senelių, giminaičių ar kaimynų trumpam prižiūrėti vaiką.
Suprantu, kad tai labai sudėtinga.
Mano vyras liko namuose prižiūrėti mūsų dukros, nes vaikų priežiūros išlaidos būtų „suvalgiusios“ beveik visą jo atlyginimą, o dukra būtų netekusi teisės į valstybinį sveikatos draudimą“, – rašė kita komentatorė.