Aš Turkijoje lankiausi jau daugiau nei dvidešimt kartų. Ir nors maniau, kad šią šalį gana gerai pažįstu, kiekviena nauja kelionė įrodo, kiek daug dar yra neatrastų vietų.
Šįkart Turkijos turizmo skatinimo ir plėtros agentūros (TGA) organizuota pažintinė kelionė tapo proga daugiau dėmesio skirti pačiai Antalijai. Miestui, kuriame susitinka daugiau nei dviejų tūkstančių metų istorija, Viduržemio jūros pakrantės grožis, įspūdingi kriokliai ir šiuolaikinio didmiesčio gyvenimas.
Ir turiu pripažinti – Antalija verta kur kas daugiau nei pažvelgti į ją per autobuso langus pakeliui į viešbutį.
Ką daryti lietuviams, planuojantiems keliauti į Turkiją?
Beveik 2,8 milijono gyventojų – ir tai ne tik kurortas
Ar žinojote, kad Antalija yra vienas didžiausių Turkijos miestų? 2025 metų pabaigos duomenimis, Antalijos provincijoje gyveno daugiau kaip 2,77 milijono žmonių. Pagal gyventojų skaičių tai penkta didžiausia Turkijos provincija.
Žinoma, į šį skaičių įtraukti ne tik paties miesto, bet ir visos provincijos gyventojai. Vis dėlto jis puikiai atskleidžia Antalijos mastą.
Tai ne mažas pajūrio kurortas, o didžiulis, gyvas regiono centras su universitetais, prekybos centrais, gyvenamaisiais rajonais, kultūriniu gyvenimu ir nuolatiniu šurmuliu.
Čia galima rasti ir modernių dangoraižių, ir istorinių mečečių, ir jaukių senamiesčio gatvelių. Vienur – intensyvus eismas ir didmiesčio ritmas, kitur – ramūs parkai, žydra jūra ir palmėmis apsodintos promenados. Ir būtent šis kontrastas Antaliją daro įdomią.
Senamiestis, primenantis net Italiją
Susiję straipsniai
Jeigu Antalijoje turite tik vieną vakarą, pirmiausia siūlyčiau keliauti į Kaleiči senamiestį. Tai viena žaviausių miesto vietų, kurioje galima praleisti kelias valandas net nepastebint, kaip bėga laikas.
Siauros akmenimis grįstos gatvelės, istoriniai namai su mediniais balkonais, gėlėmis apsipynę kiemeliai, mažos parduotuvėlės, kavinės ir restoranai, motorolerių eilės. Atrodo, kad kiekviename posūkyje laukia naujas atradimas ir netgi klaidinantis įspūdis, kad esi kur nors Italijoje.
Vienas įspūdingiausių objektų – Hadriano vartai, pastatyti II amžiuje Romos imperatoriaus Hadriano apsilankymui pagerbti. Pagalvokite, kiek kartų per beveik du tūkstančius metų pro šiuos vartus praėjo žmonės. O šiandien čia fotografuojasi turistai, skubantys į senamiesčio gatveles.
Tačiau man vienas gražiausių senamiesčio kampelių – istorinis uostas. Nusileidus žemyn atsiveria žavus vaizdas: jachtos, laiveliai, Viduržemio jūra, o virš jos – senamiesčio sienos ir ant uolų iškilę pastatai. Čia galima tiesiog pasivaikščioti, išgerti kavos arba išplaukti į trumpą kelionę laivu.
Mano patarimas – Kaleiči lankykite antroje dienos pusėje. Tuomet galėsite pasimėgauti ir dienos šurmuliu, ir romantiška vakarine atmosfera.
Kriokliai, kurių vanduo krinta tiesiai į Viduržemio jūrą
O dabar – viena netikėčiausių Antalijos gamtos staigmenų. Ar esate matę krioklį, kurio vanduo nuo aukštų uolų krinta tiesiai į jūrą? Antalijoje toks yra!
Tai Žemutinis Diudeno (Lower Düden) krioklys, dar vadinamas Karpuzkaldıran. Jo vanduo maždaug iš 40 metrų aukščio krinta tiesiai į Viduržemio jūrą. Vaizdas išties įspūdingas: aukštos pakrantės uolos, žydra jūra ir galinga balto vandens srovė.
Krioklį galima stebėti nuo pakrantėje įrengtų apžvalgos vietų, tačiau dar įspūdingiau jis gali atrodyti iš jūros pusės. Todėl, jei turite galimybę, verta pasidomėti ir išvykomis laivu.
Tačiau Antalijoje yra ne vienas Diudeno krioklys. Aukštutinis Diudeno (Upper Düden) krioklys yra kitoje miesto dalyje, žalumos apsuptame parke. Čia laukia visai kitokia atmosfera – medžiai, takeliai, vandens šniokštimas ir nuo vasaros karščio gelbstintis pavėsis.
Įdomiausia, kad kai kuriose vietose galima patekti į uolų ertmes už krintančio vandens ir pažvelgti į krioklį iš kitos pusės.
O jeigu norisi dar daugiau gamtos, verta aplankyti ir Kurşunlu krioklį, esantį Antalijos apylinkėse. Jį supa vešli žaluma, nedideli vandens telkiniai ir miško takeliai. Tai puiki išvyka tiems, kurie bent trumpam nori pabėgti nuo paplūdimių ir miesto šurmulio.
Aspendos amfiteatras: beveik 2000 metų gyva istorija
Jeigu Antalijos regione reikėtų pasirinkti vieną istorinę vietą, kuri galėtų nustebinti net istorija nesidominčius keliautojus, rimtas pretendentas būtų Aspendos amfiteatras, vienas geriausiai išsilaikiusių ir įspūdingiausių teatrų pasaulyje. Teatras yra restauruotas ir veikia iki šiol, garsėja nepaprasta, iki šiol veikiančia akustika.
Įžengus į jo vidų sunku patikėti, kad šis milžiniškas statinys iškilo dar II mūsų eros amžiuje. Puslankiu kylantys akmeniniai suolai, monumentali scena, įspūdinga architektūra – visa tai atrodo taip, tarsi teatras būtų pastatytas gerokai vėliau. Ir įdomiausia, kad tai nėra vien muziejinis eksponatas. Aspendos teatre iki šiol vyksta koncertai ir įvairūs pasirodymai.
Įsivaizduokite: sėdite ant akmeninių suolų, kuriuose kadaise sėdėjo romėnai, o prieš jus skamba muzika. Argi ne ypatinga patirtis?
Aspendos apylinkėse verta apžiūrėti ir senovinio akveduko liekanas. Tai įspūdingas priminimas, kokius sudėtingus inžinerinius sprendimus žmonės sugebėdavo įgyvendinti prieš daugybę šimtmečių.
Tokiose vietose ypač aiškiai supranti, kad Turkija – ne tik paplūdimių ir prabangių viešbučių šalis. Tai didžiulis istorijos lobynas po atviru dangumi.
Vakarienė su milijono šviesų panorama
Dar viena priežastis, kodėl Antalijoje verta pasilikti iki vakaro, – jos restoranai su kvapą gniaužiančiomis panoramomis. Miestas įsikūręs ypatingoje vietoje: vienoje pusėje – žydra Viduržemio jūra, kitoje – kalnai, o dalis pakrantės iškilusi ant aukštų uolų. Todėl čia galima vakarieniauti grožintis tokiais vaizdais, kad kartais sunku nuspręsti, kas įspūdingiau – lėkštėje patiektas maistas ar panorama prieš akis.
Šios kelionės metu teko išbandyti du restoranus, kuriuos drąsiai įtraukčiau į savo rekomendacijų sąrašą – „Lara Balık“ ir „Sunset View Restaurant & Bar“.
„Lara Balık“ – puikus pasirinkimas mėgstantiems žuvį, jūrų gėrybes ir kokybišką Viduržemio jūros virtuvę. Čia vakarienė tampa kur kas daugiau nei tiesiog valgymu. Kruopščiai paruošti patiekalai, švieži ingredientai, turkiški užkandžiai ir įspūdinga aplinka sukuria tą ypatingą atostogų jausmą, kai niekur nesinori skubėti. O panoraminiai vaizdai – dar vienas malonus priedas akims ir sielai. Norisi niekur neskubėti ir grožėtis kerinčia panorama visą vakarą.
Ne mažesnį įspūdį paliko ir „Sunset View Restaurant & Bar“. Jau pats pavadinimas išduoda, dėl ko čia verta užsukti. Panoraminiai vaizdai, vakaro šviesose besikeičianti Antalija, jauki atmosfera ir itin kokybiškas maistas – derinys, dėl kurio vakarienė tampa viena gražiausių kelionės patirčių.
Abiejuose restoranuose įsitikinau, kad Antalija gali pasiūlyti ne tik puikius viešbučius su gausiais švediškais stalais, bet ir aukšto lygio gastronominių atradimų. Ir tam visai nebūtina rinktis prabangiausio restorano – svarbiausia kokybiškas maistas, ypatinga vieta ir atmosfera.
Man tokie vakarai – viena gražiausių kelionių dalių. Kai prie stalo susitinka geras maistas, puikūs pašnekovai ir įspūdinga panorama, laikas tarsi sustoja. O būtent tokias akimirkas iš kelionių norisi parsivežti labiausiai.
Turkijos virtuvė – kur kas daugiau nei kebabai
Būtų nuodėmė pasakoti apie Antaliją ir nepaminėti jos gastronomijos. Žinoma, Turkijos viešbučiai garsėja įspūdinga patiekalų gausa. Tačiau norint geriau pažinti šalį verta bent kartą pavakarieniauti ir už viešbučio ribų.
Turkiška virtuvė – tai ne vien kebabai. Tai gausybė meze užkandžių, šviežios žuvies, ant grotelių keptos mėsos, daržovių, baklažanų patiekalų, kvapnių prieskonių ir desertų, kuriems sunku atsispirti.
Vienas mano mėgstamiausių kelionių malonumų – užsisakyti kelis skirtingus patiekalus ir jais dalytis su bendrakeleiviais. Taip galima paragauti gerokai daugiau, o pati vakarienė tampa savotiška pažintimi su šalies kultūra.
Ir dar vienas patarimas – nebijokite rinktis vietinių patiekalų, kurių pavadinimai iš pradžių nieko nesako. Kartais būtent taip atrandami patys skaniausi kelionės prisiminimai.
Kodėl Antalijai verta skirti bent vieną dieną?
Turkija gali pasiūlyti labai skirtingas patirtis: prabangų poilsį, istoriją, gamtą, gastronomiją ir nuoširdų svetingumą. Antalija – puikus to pavyzdys.
Čia galima ryte pasivaikščioti po istorinį senamiestį, dieną pasivaikščioti promenadomis palei pakrantes ir žavėtis kriokliais, popietę mėgautis jūra, o vakarą praleisti restorane su įspūdinga panorama.
Todėl visiems, kurie skrenda atostogauti į Antalijos regioną, turiu vieną patarimą: neapsiribokite vien viešbučiu su viskas įskaičiuota.
Nebūtina visų atostogų paversti ir ekskursijų maratonu. Kartais užtenka vienos dienos, kad pažintumėte visai kitokią Turkiją.
Ir labai tikėtina, kad būtent ta diena taps įsimintiniausia visų atostogų patirtimi.