„Mano mama nekenčia mano žmonos ir tai griauna mano gyvenimą. Ar yra būdas pasiekti, kad visi sutartų, net jei susitiktų tik kelis kartus per metus?“, – socialiniame tinkle patarimo klausė vyras.
„Netrukus po to, kai su žmona susilaukėme pirmojo vaiko, mano mama pradėjo itin priešiškai elgtis su mano žmona. Aiškino, kaip reikėtų auginti vaiką, nuolat menkino ir kritikavo mano žmoną. Mes vis aiškiau brėžėme ribas ir ėmėme tolti nuo mano mamos, tačiau ji ir toliau emociškai puldinėjo mano antrąją pusę.
Galiausiai viskas pasiekė kritinį tašką. Dabar jau daugiau nei metus nesu matęs savo mamos, ir man dėl to labai skaudu. Dabar su manimi nebendrauja nei tėtis, nei sesuo.
Psichologo patarimai, kaip spręsti santuokos bėdas norint išvengti skyrybų
Mes su žmona nustojome lankytis net tokiuose renginiuose kaip pusbrolių ir pusseserių gimtadieniai, nes juose dalyvaudavo mano mama, o žmona siaubingai bijo, kad ji vėl prie jos priekabiaus.
Dabar mano žmona tapo tikra atsiskyrėle ir nusisuko nuo visos mano šeimos. Ji net nebenori dalyvauti svarbiuose gyvenimo įvykiuose, pavyzdžiui, vestuvėse, jeigu jose taip pat dalyvaus mano mama.
Žmona nebenori niekada daugiau matyti mano mamos ir neleidžia mūsų dviem vaikams su ja susitikti.
Suprantu, kad mano mama elgėsi emociškai smurtaujančiai, tačiau man atrodo, kad vis tiek būtų gerai, jei ji galėtų susitikti su manimi ir vaikais nors kartą ar du per metus. Tačiau žmona neleidžia net to.
Susiję straipsniai
Dėl visos šios situacijos jaučiuosi siaubingai prislėgtas. Manau, kad žmona ir mama turėtų susitaikyti, tačiau šiuo metu tai atrodo neįmanoma.
Gal kas nors turi pasiūlymų, kaip pasiekti, kad žmona ir mama galėtų būti vienoje patalpoje bent kelis kartus per metus ir kad viskas nesibaigtų nemalonumais?
Su žmona apie tai be galo daug kalbėjomės su terapeutais, tačiau nerandame gero sprendimo. Manau, kad mano mamai būtų naudinga lankytis pas psichoterapeutą, bet ji atsisakytų ir sakytų, kad ji jokių problemų neturi“, – „Reddit“ pasakojo pasimetęs vyras.
Komentaruose žmonės dalino patarimus ir pastabas. Vieni rašė, kad ribas mamai reikėjo nubrėžti nuo pat pirmos dienos. Kiti stebėjosi, kad vyras neapgynė savo žmonos ir buvo suinteresuostas tik tuo, kaip jas sutaikyti, o ne kaip priversti mamą psichologiškai nebesmurtauti. Žmonės linkėjo vyrui apsispręsti, ar jis nori būti geras vyras savo žmonai, ar geras sūnus savo tėvams.