„Mano tėtį ištiko širdies smūgis. Pakeliui į ligoninę jis dar buvo sąmoningas ir orientavosi aplinkoje. Jis parašė man žinutę, tačiau taip ir neišsiuntė. Kai mano brolis vėliau peržiūrinėjo jo telefoną, padarė šios žinutės ekrano nuotrauką ir atsiuntė man.
Aš parašiau jam: „Myliu tave, tėti“, – savo jautria istorija dalinosi vyras.
Tėtis savo sūnui atrašė, tačiau žinutė taip ir liko neišsiųsta: „Man viskas tikrai labai gerai, skausmas dingo tik atsisėdus į greitosios pagalbos automobilį. Nesijaudink dėl manęs, melskimės tikėdami, kad viskas bus gerai“.
Kaip padėti vaikui susidoroti su netektimi: svarbūs žingsniai tėvams
Gedintis sūnus parašė šiltą atsiliepimą apie savo tėtį ir padėkojo visiems už tokią didžiulę meilę ir palaikymą.
„Man labai gaila visų, kurie patyrė skaudžias netektis ir prarado gerus tėvus, išėjusius per anksti.
Šią tėčio žinutę saugosiu iki pat savo gyvenimo pabaigos. Jis buvo nuostabus žmogus, nugyvenęs gyvenimą, kupiną meilės. Esu dėkingas, kad prieš mirtį jis perskaitė mano žinutę. Tai bent šiek tiek paguodžia.
Tiems, kurie klausia apie mano tėtį, galiu pasakyti, kad jis buvo keturių vaikų tėvas. Visą darbo dieną dirbo padangų montuotoju. Padėdavo žmonėms, kuriems kelyje nuleisdavo padangas. Be to, jis buvo ir ūkininkas. Keldavosi anksti ryte atlikti ūkio darbų ir nuolat sukdavosi kaip vijurkas.
Mano sesuo gyvena kitoje kelio pusėje esančioje sodyboje, todėl visi anūkai nuolat lankydavosi pas jį. Jis man skambindavo pasikalbėti apie orus.
Kiekvieną savaitę jis skambindavo vaizdo skambučiais mano dukrai. Jie kalbėdavosi apie gyvūnus, o tėtis parodydavo jai savo šunį.
Susiję straipsniai
Kai augau, jis nepraleisdavo nė vieno mano renginio. Net į kai kurias mano futbolo rungtynes, vykusias už penkių valandų kelio, jis visada atvažiuodavo.
Jis buvo stipriausias ir geriausios širdies žmogus, kokį tik esu sutikęs. Tikėjimas jam buvo labai svarbus.
Kai jis mirė, turėjo aštuonis anūkus. Visi jį labai mylėjo. Turiu daugybę nuotraukų, kuriose mano ketverių metų dukra miega jo glėbyje. Taip pat vaizdo įrašų, kuriuose jis jai dainuoja.
Jį pažinojo visi apylinkės žmonės. Tačiau tiek daug žmonių dar turėjo turėti galimybę jį pažinti“, – socialiniame tinkle „Reddit“ rašė gedintis sūnus.
Dėl netekties vyrą užjausdami komentatoriai taip pat dalinosi istorijomis apie meilę savo tėvams bei įvairius laiškus, kuriuos jie perskaitė jau po mylimų artimųjų netekties.
„Kaip skaudu. Mano vyras mirė prieš kiek daugiau nei aštuonerius metus. Kai pagaliau sukaupiau drąsos peržiūrėti jo telefoną, radau man pradėtą rašyti, bet taip ir nebaigtą išsiųsti žinutę. Prieš mirtį jis buvo spėjęs parašyti: „Myliu tave iki mėnulio ir...“
Viena vertus, turėtų būti gera žinoti, kad paskutinė mintis, kuri buvo jo galvoje, buvai tu. Tačiau kartu ta mintis persekioja ir neduoda ramybės. Tavo tėtis norėjo, kad būtum stiprus ir nesijaudintum. Tai daug pasako apie tai, koks jis buvo tėvas. Šiuo siaubingai sunkiu metu mintimis esu su tavimi“, – rašė komentatorė.
„Kaip tėvo, mano gyvenimo tikslas yra mano sūnus. Nėra jokios abejonės, kad prieš išeidamas norėčiau dar kartą jam priminti, kaip stipriai jį myliu. Ir viskas. O tai, kad žinutė taip ir liko nebaigta, bet vis tiek pasiekė tave, tikriausiai buvo paskutinis jo noras, kuris išsipildė. Net ašaros pradėjo riedėti, tiesą sakaitant...
Tačiau taip pat norėčiau, kad mano sūnui tai nepasirodytų šiurpu ar nejauku. Tikiuosi, kad jis priimtų tai kaip pamoką niekada neslėpti savo jausmų ir nesusilaikyti nuo žodžių, kuriais parodome kitam žmogui, ką jaučiame, nes gali būti, kad daugiau tokios progos nepasitaikys. Ir kad mano meilė niekur nedings, net jei manęs jau nebebus šalia“, – savo, kaip tėčio požiūrį, išdėstė kitas komentatorius.