Būkite informuoti. Sekite oficialiai pateikiamus anonsus ir politikų darbotvarkes. Beveik visos įstaigos turi oficialius tinklalapius, kuriuose skelbia ministrų, Seimo narių ir kt. darbotvarkes. Tai gali būti svarbus visuomenei įstatymo pasirašymas ar svarstymas arba tiesiog gražus vaizdelis, pavyzdžiui, prezidentė vieši kiaulių fermoje ar Kariotiškių sąvartyne...
Domėkitės. Sekite renginių anonsus ir kalendorius. Net jei renginys ir bus nykus, tačiau jūs padarysite tikrai geras nuotraukas – jos greičiausiai pateks į portalą.
Naudokitės. Paviešinkite save tarp viešųjų ryšių specialistų. Tegul jie siunčia savo pranešimus spaudai ir jums. Taip žinosite, jeigu tarp jų klientų vyksta kažkas įdomaus. Jie tuo suinteresuoti. Naudokitės tuo.
Būkite atviri. Užsiregistruokite specialiuosiuose forumuose, tinklalapiuose, aktualiose „Facebook“ grupėse. Paprašykite, kad jums siųstų visas naujienas, anonsus apie planuojamus renginius. Geriau gauti 10 laiškų / skambučių ir pasirinkti vieną iš jų, nei negauti nė vieno. Reikia susitaikyti su tuo, kad didžioji dauguma informacijos bus brukalas. Teks išmokti rasti grūdą pelenuose.
Planuokite. Susidarykite įvairių minėjimų, profesinių, religinių švenčių ir kt. kasmetinių renginių sąrašą. Pvz., kosmonautų, meilės diena, diena be automobilio, Žolinės, Velykos ir t.t.
Būkite užsispyrę. Iš anksto apgalvokite, kur galima padaryti reportažą. Stenkitės parodyti tai, kas kasdieniniam skaitytojui nematoma ir nepasiekiama. Eikite į visų užmirštą kaimą, eikite pas prostitutes, pas kūrikus į šilumvežį, pasivaikščiokite su kaimo laiškanešiu. Reikia ieškoti, tartis, bandyti, ne per duris, tai per langą... Užsispyrimas duoda savo vaisių.
Ieškokite kontrastų. Jaunas / senas, švelnus / grubus, purvinas / blizgantis, juoda / balta ir t.t. Kontrastas visuomet atkreipia dėmesį. Ypač tinkamai pateiktas.
Žymėkitės savo mintis. Visas kilusias mintis (kad ir pačias kvailiausias) rašykitės į užrašų knygutę. Kai bus kūrybinė krizė – perverskite ją. Nemanykite, kad viską pavyks atsiminti.
Ieškokite. Eikite ten, kur niekada neteko būti. Apsižiūrėkite. Kas traukia akį? Tai gali patraukti ir skaitytoją. Taboras, sąvartynas, prabangaus restorano virtuvė, apleista gamykla, senelių namai. Nuolat ieškokite. Pas tėvus namo kaskart važiuokite vis kitu maršrutu. Žinokite savo miestą, kaip penkis pirštus.
Atpalaiduokite fantaziją. Pažiūrėkite į aplinką kitomis akimis. Pavyzdžiui, kaip vaikas. Eikite per miestą, kai akys yra 80 cm aukštyje. Arba įsivaizduokite, kad esate musė. Kaip matysite pasaulį jos akimis? O jeigu būsite alaus butelis? Atpalaiduokite fantaziją, ieškokite naujų kampų. Fotografuokite nuo stogų, iš po vandens, paleiskite fotoaparatą per atstumą...
Pasirinkite temą – žodį, spalvą, kvapą ir iliustruokite ją įvairiais būdais. Tai gali būti „medis“, „dantys“, „geltona“, „tarša“, „pyktis“.
Ieškokite emocijų. Pasirinkite vietą, kur bus emocijos. Tai gali būti „pirmas kartas“: pirmasis šuolis parašiutu, pirmoji diena mokykloje, pirmasis važiavimas automobiliu ir t.t. Tai gali būti ir vieta, kur reiškiamos emocijos – į universitetą įstojusiųjų sąrašų skelbimas, loterija, laidotuvės...
Kai laiko nepasirinksi. Fotožurnalistikos specifika stipriai skiriasi nuo meninės fotografijos. Menininkas gali sau leisti išgalvoti idėją, surasti tinkamą vietą ir žmones jai įgyvendinti, sulaukti tinkamo laiko, o nepasisekus – kartoti, kol pasieks norimą rezultatą. O fotožurnalistas dažniausiai yra apribotas laiko ir vietos rėmuose. Nuotraukai padaryti dažniausiai jis turi tik akimirką, kuriai negali pasirinkti net norimo apšvietimo.
Kartais būtina slėptis. Neretai fotografuojami žmonės net nenori būti įamžinti žiniasklaidos fotografų. Tuomet kažkuris iš šios poros pradeda slapstytis. Tik kiekvienas dėl skirtingų tikslų. Vienam tampa svarbu būti nenufotografuotam, o antrasis žūtbūt siekia padaryti reikiamą fotografiją.
Skubėkite. Jeigu fotožurnalistas išvažiavo iliustruoti temos, jis negali grįžti be fotografijos. Niekam nerūpi, kokios yra ar buvo aplinkybės. Taigi pirmiausia atvažiavę į gaisrą, avariją ar eilinį interviu, nuspauskite kelis kadrus, o tada jau dairykitės. Net jeigu draudžia fotografuoti – paspauskite su plačiakampiu kelis kadrus neprisidėjęs fotoaparato prie akių. Nuo kaklo.
Įvairovė. Jeigu nori būti geras fotožurnalistas, privalai padaryti kuo įvairesnių nuotraukų. Naudok skirtingus objektyvus, skirtingus kampus, skirtingus planus, skirtingas kadruotes ir kompozicijas. Jeigu fotografuojate žmogų, tegul jūsų nuotraukose jis juokiasi, būna supykusios minos, be išraiškos, profiliu, iš priekio, baltame fone, prie darbo stalo, gatvėje ir pan. Nors dauguma nuotraukų spaudoje būna horizontalios, visuomet padarykite ir vertikalių kadrų.
Gausa. Jeigu fotografuojate įvykį – avariją, renginį ar tiesiog darote eilinį temos iliustravimą, padarykite bendrą vaizdą, grupę žmonių, detalę, portretą. Laikraščiui reikia vienos nuotraukos temai, daugiausia - dviejų. O interneto portalo vartotojas žiūrėdamas į jūsų nuotraukas turi nenuobodžiauti.
Tad laukiame jūsų nuotraukų! Jas siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.