Bet nepamirškime, kad tai tik viena sudedamoji sėkmės dalis. Svarbu ne tik, kiek dirbi, bet ir ką dirbi, ko sieki. Už neretai visai neblogus pinigus daug dirba ir, tarkime, šachtininkai, bet ar nors vienas iš mūsų norėtume jais būti užaugę? Centą prie cento dėdami ir daug dirbdami šį tą galiausiai uždirba ir darbininkai Kinijoje, bet ar kas nors norėtų su jais keistis vietomis?
Kodėl S. Jobsas yra kitoks? S. Jobsas turėjo tikslą tapti geriausiu. Ir jis žinojo, kaip tą tikslą pasiekti – sukurti tai, ko niekas dar nebuvo sukūręs, sužavėti žmones produktais, kurie, nors, atrodo, ir nebuvo visiškai originalūs, niekad nematyti, vis dėlto buvo kitokie. Kadangi buvo įžvalgus, S. Jobsas žinojo: daug kas gali pagaminti, tarkime, gerą mobilųjį telefoną ir ne esmė yra tame, kokios jo funkcijos, nes tą patį pasiūlys visi. Svarbiausia yra stilius.
Aš kažkada girdėjau posakį, kad negali pasiekti didelės sėkmės ir tuo pačiu neįsigyti priešų. Ir daug. Galbūt „priešų“ yra ir per daug skambus žodis. Anglai turi puikų terminą „hater“. Taip jie apibūdina žmogų, kuris nemėgsta, niekina kitą žmogų dėl jo sėkmės. Skirtumas tarp „hater'io“ ir įprastinio pavyduolio yra toks, kad „hater'is“ tikrai nuoširdžiai nenori tapti tokiu, kaip tas, kuris jo nemėgsta – jis įsivaizduoja, kad už jį yra geresnis. Nes neva tam kitam tik pasisekė, jis apgaudinėja žmones, naudojasi jų kvailumu ir panašiai.
„Apple“ tokių „hater'ių“ turi daug. Negi niekad negirdėjot sakant: „Ne, šito iŠlamšto aš niekad nepirksiu. Mano telefonas yra daug pigesnis/geresnis/patogesnis. Ir tas „aifonas“ netgi nėra toks gražus“?
Nesąmonė, štai ką aš pasakysiu jums. Visų pirma, daugelis iš tų žmonių, kurie taip kalba, tikrai pirktų „Apple“ produkciją, jeigu turėtų pinigų. Nes jie nesupranta, kad stilius ir turi kainuoti. Vis dėlto per daug ginčytis šioje srityje irgi neverta. „Apple“ vartotojai, kaip ir S. Jobsas turi tvirtą savo nuomonę, įvaizdį, ir nemato reikalo to primesti kitiems per jėgą brukant savo gaminius, juos reklamuojant.
Nes jie žino, kaip ir S. Jobsas žinojo – prie „Apple“ produkcijos žmonės ateis patys. To nereikia aiškinti – tai reikia suprasti ir pajusti. Ir S. Jobsas tai suprato. To ir išmokau iš S. Jobso – jeigu tu žinai, kokiu keliu eini, ir savo darbą darai gerai, ilgainiui ir aplinkiniai pradės tave vertinti. Ir tau net nereiks per daug girtis.
Tai, mano nuomone, ir apibūdina skirtumą tarp „Apple“ produkcijos ir kitų kompanijų produkcijos vartotojų, tarp „iPhone“ ir kitų telefonų, tarp S. Jobso ir kitų modernios technikos kompanijų vadovai. Visi kiti vadovai – technokratai, sausai skaičiuojantys žmonės, sugebėję sukurti kokybiškus ir populiarius produktus ir pasiekti daug pelno. Tačiau ne vienas iš jų nesusilaukė tokios šlovės kaip S. Jobsas, nes jis turėjo polėkį, viziją. Jis buvo vizionierius arba, kaip į lietuvių kalbą versčiau šį žodį, matantis toliau.
Jis suprato, kad norint pasiekti ne daug, bet tiek daug, kad taptum ikona, vienu iš savo laiko simbolių, neužtenka žiūrėti į pelno/nuostolių skaičiukus, neužtenka sukurti technologiškai naujo produkto, neužtenka tik pasiūlyti mažesnę kainą.
Būtent stilius yra tai, ko nori šiandienos žmonės. Jie ir taip sėkmingi, jie turi pinigų, arba žino, kad jų turės. Jie gali mokėti daugiau, jei už tai nusipirks jausmą, kad turi ne tik technikos priemonę savo kišenėje, bet ir kažką daugiau, ir tai tave suvienija su tokiais pat žmonėmis kaip tu.
Apibendrinant, S. Jobso kompanijos gaminiai yra polėkis, vizija, laisvė. Gal kiti gamintojai ir pateikia tas pačias funkcijas už geresnę kainą, bet tik su „Apple“ tu tikrai gali būti unikalus. Šiais laikais, S. Jobso dėka, telefonas yra ne tik priemonė skambinti (ar internetą tikrinti), bet ir apie tave daug pasakantis dalykas, panašiai kaip apranga arba automobilis. Jei turi „iPhone“, supranti, kas yra stilius. S. Jobsas ir jo kompanija sugebėjo padaryti revoliuciją, įrodydami žmonėms, kad perkant techniką, kai gali tai sau leisti, nereikia galvoti apie pinigus, patogumą ar tvarumą. Čia esmė kitur.
Būtent toks, atrodo, banalaus daikto, kaip telefonas (ar, tarkime, mp3 grotuvas), pakėlimas į aukštesnį lygmenį, sugebėjimas kartu su telefonu parduoti ne tik daiktą, jo funkcijas, bet ir stilių ir laimę, yra tai, kas išskiria S. Jobsą. Ir to aš stengiuosi išmokti iš jo (neabejoju, perskaičius biografiją sužinosiu dar daugiau), kad niekuomet nereikia bijoti svajoti, ieškoti nematerialių vertybių, net ir, atrodo, materialiuose dalykuose. Tuomet pasieksi ir asmeninės laimės, ir materialinės gerovės.
Už laimę ir stilių žmonės sutinka mokėti. Tai juos džiugina. Tai padaro pasaulį laimingesnį.
Todėl aš irgi tikiu, kad kada nors sukursiu, ar bent prisidėsiu kuriant, prie kažko, kas padarys pasaulį, ar bent dalelę jo, laimingesne. O kol kas – ačiū Tau, Steve'ai. Ilsėkis ramybėje. Pasaulis tavęs nepamiršo.
***
Šis
tekstas dalyvauja rašinių konkurse „Kodėl S. Jobsas užkariavo pasaulį?
Mano istorija“.