Žvejoti pradėjom 9 val. ryto. Iš pradžių, kaip visada, pasigavom skumbrių masalui. Deja, jų nebuvo per daug - per pastaruosius dvejus metus jų sumažėjo. Pasigavę masalą plaukėm tolyn nuo kranto, atstumas buvo maždaug 10-13 km nuo kranto, kai kapitonas užgesino variklį ir pradėjom žvejoti.
Maždaug apie pirmą valandą vienas iš žvejų paviršiuje pamatė ryklio peleką. Pamaniau, kad kad jis juokauja. Tuo metu žvejojau dviem meškerėmis - viena buvo rykliui, o kita - smulkesnėms žuvims, tokioms kaip menkės, lingai bei ledjūrio menkės.
Kibimas buvo geras. Po keleto minučių netikėtai pajutau smarkų trenksmą ant mano lengvesnės meškerės. Pagal kibimo būdą supratau, kad tai - tikrai ne menkė ir ne lingas. Po maždaug 15 sekundžių valas atlaisvėjo ir, suvijęs ritę, pamačiau, jog mano pavadėlis dingęs, o valas atrodo kaip nupjautas. Supratau, kad tai turi būti ryklio darbas.
Negaišdamas laiko savo dėžėje susiradau ploną plieninį pavadėlis, kuris skirtas mažesnių ryklių žvejybai. Greitai užsirišau, uždėjau visą skumbrę su išpjautu stuburu, kad vandenyje gražiau judėtų bei skleistų kraują.
Maždaug po poros minučių vėl pajutau kibimą ir pakirtęs supratau, kad tai yra kažkas didelio, nes jausmas buvo kaip užkabinus sieną. Po maždaug minutės traukimo viskas atsilaisvino. Suvyniojęs ritę pamačiau, kad šitas pavadėlis buvo tarsi peiliu nupjautas. Paprašiau kapitono man duoti dar vieną mėlynojo ryklio pavadėlį, bet tuo metu pradėjo kibti ant mano ryklinės meškerės. Jausmas buvo neįtikėtinas, adrenalino buvo tiek, kad užtektų visiems metams.
Kiek sugebėdavau ryklį prisitempti arčiau laivo, tiek jis vėl atitoldavo. Kova buvo žūtbūtinė. Žinojau, kad tokios progos vėl gali ir nebūti.
Pagaliau ryklį pamačiau maždaug 10 metru gylyje - mėlyna nugara ir baltas pilvas atrodė fantastiškai. Galvoje kuždėjo tik viena mintis - neskubėk ir nepaleisk. Tačiau ryklys suko ratus aplink valtį nerdamas gilyn ir traukdamas valą paskui save.
Po maždaug pusvalandžio kovos, kai jau ir mano jėgos buvo beveik išsekusios, pavyko ryklį pritraukti prie vandens paviršiaus ir laivo borto. Greit užkabinę kilpą jį įkėlėme į laivo paviršių.
Tai buvo mano didžiausias laimikis - 2,25 metro ilgio ir 71,1 kg svorio mėlynasis ryklys. Išimdami kablį rykliui iš gerklės joje taip pat radome mano pirmus du pavadėlius. Tai buvo neįtikėtina - trečias kartas nemelavo.
Tiesa, ryklį paleidau į laisvę.
Žvejybos vieta: Airija, Vakarų Korkas, Union Hall
Žuvis: mėlynasis ryklys
Svoris: 71,1 kg
Ilgis: 2,25 m
Masalas: skumbrė
Pavadėlis: storas plieninis, apie 3 m ilgio
Pagrindinis valas: 1-1,5 mm mono.
Data: rugsėjo 2 d., 2012 m.
***
Ir jūs sugavote žuvį, apie kurią savaitę kalbėjo visas miestas? Užkibo laimikis, didesnis už jus patį? O gal pati žvejyba pažėrė įspūdžių, kurie kvapą užgniaužė net labiausiai patyrusiems žvejams? Dalyvaukite konkurse "Mano įspūdingiausia žuvis"!
Savo istorijas, nuotraukas ir vaizdo įrašus iki lapkričio 9 d. siųskite adresu konkursai@lrytas.lt arba įkelkite čia. Būtinai nurodykite, kur ir kada žvejojote, pateikite, jūsų nuomone, svarbių ir įdomių detalių.
Trijų, redakcijos nuomone, įspūdingiausių žūklės istorijų autorių laukia prizai, kuriuos įsteigė veiklos 20-metį švenčianti UAB „Esmera“. I vietos nugalėtojas džiaugsis 1000 litų čekiu apsipirkti „Esmeros“ parduotuvėje, II - žvejo kostiumu, III - rite. Įspūdingų laimikių
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
