Bet apie viską nuo pradžių. Esu pensininkas, tad visi žinote, kad per gyvenimą sukaupiau nemažai pinigų. Juk lietuvis moka pragyventi iš oro, tad ir susitaupo nemažai. Deja šiandien esu visiškai basas. Taip, taip, tos baisiosios Majų išpranašautos ir žurnalistų išpublikuotos datos dėka netekau visko, ką turėjau. Net namą leidau pusdykiai nusigriauti kažkokiems lengvatikiams (tada taip maniau), visus baldus ir elektroninę techniką taip pat už grašius atidaviau. Viską investavau į urvą, kuris turėjo tapti mano išsigelbėjimu ir viltimi. Tiesa, labai daug kainavo specialus skafandras, kurio paskirtis - apsaugoti nuo nuodingos radiacijos.
O gavosi šnipštas... Puikiai žinau, kad pasakysite, jog turėčiau džiaugtis, kad visgi nieko neįvyko, ir tęsti gyvenimą normalia vaga. Deja,lengva pasakyti, o lietuviškų genų, kurie neleidžia nusiraminti, matant, kad kaimynui geriau, o tau krachas, pašalinti neįmanoma. Didžiausias nerimas yra tai, kad mano simpatija kaimynė Irutė (jau 10metų kaip našlė), manimi visai pasibjaurės. Pažįstu ją gerai. Neįsivaizduoju, kaip jai reiks pažiūrėti į akis. Ypač po to, kai ji kiekvieną dieną matydama mano griaunamą namą, gailestingai kraipydavo galvą. O aš išdidžiai ir puikuodamasis, padaręs ironišką šypsenėlę jai sakydavau: „Irute, juoksis tas, kas juoksis paskutinis“.
Na va, suprantu, kad susimoviau baisiausiai ir juoksis ji, o ne aš. Bijau net pagalvoti apie tai, ką aš išdarinėjau viena diena iki tos ''pranašingos'' datos. Visaip bandžiau įkalbėti Irutę, kad eitų su manimi į mano paruoštą antiapokalipsinę kapsulę po žeme. Deja, ji tik kraipė galvą. Būdamas išdidus ir pasipūtęs grasinau, kad paskutinę minutę jau nebeįleisiu jos, kai ji atbėgus prašys pasigailėjimo. Ech, matau jos veidą prieš akis: juoko ir gailesčio tampomos raukšlės jai vis kilnojosi klausant mano grasinimų ir raginimų.
Irute, jei skaitai šį straipsnį, tai žinok, kad man gėda. Prisiekiu tau, kad niekada daugiau nebetikėsiu jokiomis pranašystėmis. Pažadu, kad nebebūsiu toks įkyrus ir pasipūtęs, koks buvau ligi šiol. Nereikia man nieko, man tik reikia tavo atleidimo. Ir prašau, Irute, tavęs: nesijuok man į akis, jei kažkada susitiksime akis į akį, kai būsiu išlindęs iš savo urvo. Jei sugalvosi ateiti, tu visada laukiama mano mažame, bet jaukiame urvelyje,k uriame praleisiu visą savo likusį gyvenimą.
O ką kitiems metams pažadėsi tu? Papasakok apie savo pažadą ir laimėk puikius prizus!Atskleisk ne tik savo pažadą, bet ir kodėl jį duodi. Ir dar svarbiau - kaip ketini jo laikytis bei kodėl tiki, jog tau pasiseks. Juk svarbiau nei pats pažadas yra tai, ar jį įvykdysi, tiesa?
Jūsų istorijų rišlia ir tvarkinga lietuvių kalba iki gruodžio 31 d. laukiame adresu konkursai@lrytas.lt, ją galite įkelti ir čia.
Redakcijos nuomone, trijų įdomiausių istorijų autorių laukia vertingi prizai. I vieta - WMF virdulys „Only You“ ir Elvis Presley kompaktinė plokštelė, II vieta - sauso valymo siurblys „Thomas Blue Power“, III vieta - „Beurer“ diagnostinės svarstyklės BG21. Prizus įsteigė UAB "Laurimas", daugiau informacijos - www.tomsona.lt
Konkurso nugalėtojus skelbsime sausio 2 d.Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
