Mano mama jau apie 10 metų nebedirba, yra įstatyminė tėčio rūpintoja. Nors mamą pavaduoju, likdama su tėčiu juo rūpintis, tik retkarčiais ir trumpam, to užtenka suprasti, koks nepaprastas ir sudėtingas tiek fiziškai, tiek psichologiškai darbas yra iš tikrųjų deramai pasirūpinti visiškos negalios asmeniu, kuris yra pripratęs prie daugybės dėmesio ir geriausios priežiūros. Tiek artimieji, tiek gydytojai stebisi, kaip gerai jis yra prižiūrimas.
Apibendrinant, mano mama yra tikras nesavanaudiškumo, atsidavimo, kruopštumo, sąžiningumo prieš save ir kitus, fizinio bei psichologinio stiprumo pavyzdys ir tiek man su sese, tiek tėčiui be galo pasisekė, kad turime ją, jau ilgą laiką laikančią visas keturias namų kertes. Juk daugelis, ypač jauname amžiuje susidūręs su sutuoktinio neįgalumu, nueitų lengviausiu keliu - išsiskirtų (ypač populiaru šiais laikais), bet tik ne mano mama - ji kitokia, jos sąžinė taip nebūtų leidusi pasielgti.
Dėl visų šių savybių mano mamytė Rimantė yra pati geriausia ir išties ypatinga.
Šis tekstas dalyvauja rašinių konkurse konkursas.htm"="">konkursas.htm"" target="_blank">„Kodėl mano mama pati geriausia?“. Papasakokite istoriją, kuri atskleistų, kuo ypatinga jūsų mama, ir laimėkite jai „Ozo“ dovanų čekius. Jūsų laiškų (pageidautina – ir mamos nuotraukos) iki gegužės 5 d. laukiame adresu konkursai@lrytas.lt.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.