Iš kur tas tvirtas ryšys tarp mūsų, sunku pasakyti. Gal todėl, kad aš niekuomet nebuvau didelė maištininkė ir man tiesiog savaime nekilo noras konfliktuoti paauglystėje, o gal tas žinojimas, jog mama yra vienintelis žmogus pasaulyje, kuris tikrai linki tau tik gero, todėl reikėtų įsiklausyti į jos patarimus? Man buvo suteikta didelė laisvė elgtis, taip kaip noriu, o jei retais atvejais mama suabejodavo mano veiksmų teisingumu užtekdavo paprasto „bet tu pati pagalvok“ ir noras ginčytis išnykdavo net nespėjus užvirti kraujui.
Atvirumas mūsų santykiuose turbūt nustebintų daugelį. Viskas prasidėjo nuo pasakojimų apie pirmąjį bučinį ar surūkytą cigaretę, vėliau peraugo į pasakojimus apie įvairias patirtis, susijusias su vyrais ir būsenas po audringo vakarėlio. Tiesa, mama kartais paprašo neminėti alkoholio kiekių ir nuolatos primena, jog turėčiau būti atsargi, „nes abu mano seneliai buvo alkoholikai“ ir jai darosi silpna žinant, kaip linksminasi šiuolaikinis jaunimas.
Galbūt vienas pastarųjų pavyzdžių, demonstruojančių mano mamos galią savo vaikams, buvo mano septyniolikmečio brolio sprendimas mesti rūkyti. Ryte nugirdęs mamą kalbant apie šį jo „pomėgį“ ir supratęs, kaip stipriai tai ją liūdina jau tą pačią dieną priėmė sprendimą to daugiau nedaryti, nes nenori skaudinti mamos. Jai nereikia liepti ko nors daryti ar nedaryti, tiesiog jos laimės mums, jos vaikams, yra pats svarbiausias dalykas.
Šis tekstas dalyvauja rašinių konkurse konkursas.htm"="">konkursas.htm"" target="_blank">„Kodėl mano mama pati geriausia?“. Papasakokite istoriją, kuri atskleistų, kuo ypatinga jūsų mama, ir laimėkite jai „Ozo“ dovanų čekius. Jūsų laiškų (pageidautina – ir mamos nuotraukos) iki gegužės 5 d. laukiame adresu konkursai@lrytas.lt.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
