MDGC dėkoja visiems konkurse aktyviai dalyvavusiems žmonėms ir skelbia paskutinius penkis finalininkus, kurie yra kviečiami nemokamai konsultacijai bei akių ištyrimui. Vienam jų bus atlikta lazerinė regos korekcija.
Jis taps trečiuoju konkurso laimėtoju, kuriam bus padovanota ši vertinga dovana.
Kai laimėtojams bus atlikta lazerinė regos korekcija, pateiksime jų įspūdžius ir pasakojimus, ar išties ir kaip pasikeitė jų gyvenimas, kai nebereikia nešioti akinių.
Jūsų dėmesiui – penkių paskutinės savaitės finalininkų atsiųsti pasakojimai.
Dontata
Nekenčiu akinių, todėl dažniausiai renkuosi kontaktinius lęšius, kurie yra neatsiejama mano gyvenimo dalis jau 8 metus... Svajoju apie lazerinę regos korekciją, kuri kardinaliai pakeistų mano gyvenimą. Turėdama gerą regėjimą, galėčiau pamiršti sausų akių sindromą, galvos skausmus, akių nuovargį ir ašarojimą, didelį diskomfortą, kuris kyla nuo dažno kontaktinių lęšių nešiojimo.
Taip pat sutaupyčiau nemažą pinigų sumą, kurią skiriu kontaktiniams lęšiams, jų priemonėms bei akiniams. Atsirastų didesnis pasitikėjimas savimi, galėčiau pamiršti tą nemalonų akinių rasojimą atšalus orams.
Pagaliau, ryškiai matyčiau ir atpažinčiau žmonių veidus bei kelio ženklus, dažniau nešiočiau akinius nuo saulės. Tikrindamasi akis, nejausčiau baimės išgirsti, kad regėjimas dar labiau nusilpo. Dingtų diskomfortas ir galėčiau gyventi visavertį, laimingą gyvenimą. Būčiau beprotiškai laiminga, su šypsena akyse!
Simona
Balnoti nosytę pradėjau jau labai labai seniai, gal antroje klasėje. Ką reiškia gyventi su akiniais? Nepatogu – taip! Sunku – taip!!! Bet sunkiausia turbūt yra dabar, kai tenka naktį pusplikei lėkt iš šiltos lovos prie verkiančių mergaičių ir nulėkus nieko nematyt. Tenka grįžt atgal, užsidėt akinius, o juos tamsoj ir apsimiegojusiai ne taip lengva rast. Mergytės, aišku, įsiklykia dar labiau, nes mama atėjo ir nuėjo!!!
Apie tai, kad negaliu apsikabint ir pasimyluot normaliai net kalbos nėra, nes akiniai trukdo arba man akiniai, arba mergytėms. Kartais jie atsiduria ant žemės ir tenka juos dažnai keist. Sena mano svajonė mest pačiai juos ant žemės ir matyt normaliai.
Dainius
Esu tėvas. Po pastabų vaikams dėl nuolatinio spoksojimo į kompiuterio ekraną sulaukiu iš jų priminimo: „Pats sėdėjai prie kompiuterio, jei nešioji akinius. Ar turi teisę mums drausti?“
Esu dizaineris. Kai akys nuo spalvų ir įtampos pervargsta, užsimerkiu ir galvoju, kaip būtų puiku prie kasdieninės įtampos nejausti ir nuolatinės įtampos akyse.
Esu bėgikas. Sunku, kai bandydamas savo galimybių ribas turi derinti juos su akiniais. Nors bėgikai sako, kad nėra blogo oro, yra tik skirtingos gero oro rūšys, tačiau lyjant lietui tenka treniruotes praleisti: bėgti su akiniais – nesaugu.
Esu skaitytojas. O dėl pavargstančių akių vis rečiau galiu sau leisti šį malonumą.
Todėl dažnai pagalvoju, kad jei turėčiau geresnį regėjimą, būčiau geresnis tėvas, kūrybiškesnis dizaineris, darbštesnis darbuotojas, greitesnis bėgikas, o skaitymas ir svajonių išsipildymas priverstų griebtis ir rašytojo plunksnos. Kas žino, kaip čia būtų, jei būtų.
Agnietė
Rašau ne dėl savęs, o dėl savo vyro, kuris tikrai pats to nepadarytų. Tiesiog jo gyvenimas be akinių, nušvistų naujom spalvom. Žinau, kad jis to tikrai labai nori... Jam taip sunku įprasti prie akinių, kad nuolat juos pamiršta išeidamas iš namų, užmiega su jais. Aš pasijuokiu, kad tikriausiai taip mato ryškesnius sapnus. Ne vienus jau sulaužė tiesiog ant jų atsisėdęs ar miegodamas. Vyras – didelis pedantas, todėl, neduok Dieve, vaikas apčiupinėja stiklus, nors ir netyčia, tai jį labai erzina. Na, o pabaigai – tiesiog tai būtų superdovana jam nuo manęs.
Jurgita
Jau 10 metų viena iš mano svajonių yra gerai matyti. Aš jau pamiršau tą jausmą, kai pasižiūrėjusi į tolį iš karto pamatai, kas parašyta ant skelbimų lentos, koks kelio ženklas ar atpažįsti einantį žmogų...
Blogiausiai tai, kad lęšių man nepavyksta įsidėti, o akinių morališkai negaliu nešioti. Mano minusas nėra labai didelis, tai taip ir vaikštau nematydama pasaulio grožio.
Jei aš laimėčiau, tai būtų pati geriausia dovana mano gimtadienio proga, kuris bus lapkričio 27 dieną. Sakoma, kad svajonių negalima atskleisti, gal dėl to jos neišsipildo, tad mano svajonė – matyti!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
