Lietuvių pagieža, pavydas, kitų ar kitokių žmonių menkinimas, sakyčiau, tiesiog nesveikas, užteko paskaityt kelis jūsų konkurso komentarus. O gal net pasidarė madinga sakyti – myliu save tokią, kokia esu, raukšlės mane puošia, svarbiau protas ir vidus, nei grožis ir t.t. Ką galiu pasakyti aš?
Taip, aš save myliu, bet raukšlės ir su laiku besikeičiantis kūnas manęs nepuošia. Taip, esu išsilavinusi ir protinga, dirbanti mėgstamą darbą, bet tai nereiškia, kad noriu/ turiu būti negraži. Taip, man jau (o gal tik?) 44 metai, bet tai nereiškia, kad esu sena.
Myliu gyvenimą, esu aktyvi, lengvai bendraujanti, amžinai kurianti planus ateičiai, daug kuo domiuosi – šoku, užsiimu povandeniniu nardymu, daug keliauju. Ko gero, visada norų turėjau daugiau nei galimybių, bet niekada nenuleidau rankų ir nesakiau, kad kažko pasiekti ar padaryti neįmanoma.
Tas, kas kažko nori – ieško galimybių, o kas nenori – priežasčių. Ko aš niekada nedariau ir iš manęs nereikėtų tikėtis – neverkiau ir nesiskundžiu. Ir, jei tikimasi sukurti likimo nuskriaustosios istoriją, kuri virkdytų pusę Lietuvos, tai tikrai ne apie mane.
Nesakau, kad gyvenime viskas buvo paprasta ir lengva. Ištekėjau dar būdama studentė, po metų gimė dukra, vienu metu studijavau, auginau dukrą, laikiau valstybinius egzaminus ir pradėjau dirbti. Šeimyninis gyvenimas nenusisekė. Galima sakyti, kad dukrą užauginau viena.
Viskas, ką šiandien turiu yra tik mano pastangų rezultatas ir nuopelnas. Džiaugiuosi tuo, ką turiu ir kuo esu. Tačiau finansinių galimybių rimtesnėms grožio procedūroms nėra ir tikrai niekada negalvojau, kad tai reiktų daryti imant paskolas.
Ką norėčiau koreguoti? Visų pirma veidą – gilios raukšlės tarpuakyje ir nuo nosies smakro link, dėl jų nepažįstamiems žmonėms atrodau pikta ir griežta. O tokia nesu. Aš draugiška, bendraujanti ir reikli (ne tik kitiems, bet ir sau). Mano gražios akys ir šypsena. Bet pajuokaujant galima sakyti, kad laikui bėgant vis labiau veidas ir kūno formos yra veikiamos gravitacijos – leidžiasi žemyn.
Norėčiau atstatyti krūtinės formą ir tik niekas nesakykit, kad tą padaryt gali mankšta. Savęs tobulinimui ribų nėra, bet aš tobula būti tikrai nenoriu, tai būtų nenatūralu.
Noriu būti tikra, gyva ir toliau džiaugtis kiekviena diena ir gyvenimo suteikiamomis galimybėmis. Idealus pokyčių variantas, kaip gerai žinomoj televizijos laidoj – „Dešimt metų jaunesnė per dešimt dienų“.