Dabar noriu papasakoti apie sapną, kuris buvo apie mano draugę. Tai nutiko, kai buvome jaunos merginos.
Draugė susipažino su rusakalbiu vaikinu. Padraugavo keletą mėnesių ir jis jai pasipiršo. Pakvietė važiuoti į svečius pas jo tėvus, kurie gyveno ne Lietuvoje.
Jie išvažiavo, o aš susapnavau sapną. Jų vestuvės apleistame, beveik sugriuvusiame name. Svečiai labai prastai apsirengę.
Pabudau ir galvoju: „Negerai mano draugei svečiuose.“
Grįžo ji į namus, atėjo pas mane į svečius, o aš klausiu, kaip sekėsi. Ji atsakė, kad gerai. Tada aš dar kartą paklausiau: „Ar tikrai?“ O ji pasidomėjo, kodėl aš taip klausiu.
Papasakojau jai savo sapną, o ji išpūtusi akis žiuri į mane. Ji man pasakė: „Jeigu ne tavo sapnas, aš tau nieko nesakyčiau.“
Papasakojo, kad svečiuose jai buvo labai blogai: draugas ją apgyvendino viešbutyje, nes, pasirodo, ten jis turi žmoną ir dukrą, jis nėra išsituokęs.
Tai va, mano sapnas išpranašavo draugystės griuvėsius. Dar sako – ką galvojame, tą sapnuojame. Tikrai netiesa.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
