Didžiąją kelionės dalį važiavau viena. Šiek tiek kelionę planavau, bet kaip visada pasiklioviau intuicija ir spontaniškumu.
Įvykiai pakrypo šiek tiek kita linkme, kai po viešnagės Barselonoje stovėjimo aikštelėje neradau savo mažojo žydrojo automobilio! Ištiko lengvas šokas, bet greta buvo mažutė parduotuvėlė, kurioje pardavėja, kalbanti tik ispaniškai, mane suprato ir padėjo susisiekti su policija.
Po kelių skambučių buvo pranešta, kad įvykis užregistruotas ir automobilį galiu atsiimti iš saugomos aikštelės! Apsidžiaugiau, kad jis dar yra :-D.
Tačiau nuvykus ten, laukė ne itin smagi staigmena.
Pirmiausiai – sąskaita, kuri siekė biudžetą degalų, kurių reikia vykstant iš Portugalijos į Lietuvą.
O vėliau – ir vaizdas! Vairuotojo pusėje esantis veidrodėlis kabėjo sudaužytas, langas nebeužsidarė, netvarka viduje ir dingę daiktai!
Aišku, turėjau teisę į vertėjo paslaugas, bet niekam tai nebuvo svarbu – jie tik kartojo, kad tai ne jų kaltė! Ir, aišku, kalbėjo tik ispaniškai! Be abejo – ne jų kaltė, bet man juk reikia dar per puse Europos važiuoti!
Tuomet pradėjau kelti „dramą“, bet niekas nepadėjo. Teko išsitraukti žirkles, nukirpti veidrodėlio laidą, įsidėti veidrodėlį į automobilį ir palikti aikštelę, nes kaip pareigūnas įspėjo: „Mokėsite dar daugiau, jei užtruksite!“
Įdomu tik, ar jie prisiimtų atsakomybę, jei šoko ištikta, išsigandusi mergina ties pirmu posūkiu be veidrodėlio padarytų avariją :)?
Na, bet nubraukusi ašarėlę pajudėjau toliau. Radau mechaniką, kuris sutvarkė langą, ir galėjau uždariusi jį toliau tęsti kelionę!
Aplankiau draugą, gyvenantį Liuksemburge – buvo toks ramybės gūsis, atokvėpis su žmogumi, kuris bent jau kalba mano gimtąja kalba. Bet tai nebuvo pabaiga!
Kelionės maršrute buvo ir Praha. Labai pasisekė, kad būtent ten buvau sutarusi susitikti su „Erasmus“ draugais – su jais studijavome Prahoje prieš 7 metus.
Jau nuo Barselonos turėjau įtarimą, kad iš automobilio sklinda neįprastas garsas... neklydau. Sustojus palaukti drauges netoli Šv. Vito katedros, automobilis neužsivedė! Teko jį palikti ir atvykti kita diena. Kitą dieną jis užsivedė, bet neilgam – teko statyti jį rūmų parke ir laukti mechanikų pagalbos!
Pasirodo, buvo naudinga mokytis rusų kalbą. Taip pat teko prisiminti čekų kalbos pagrindus. Mechanikai šauniai atliko darbą ir pavyko grįžt į Lietuvą kaip planuota!
O laiką praleidau nuostabiai! Matyt, man šiek tiek ir sekėsi, nes ir pačiai nieko nenutiko, ir nesustabdė policijos pareigūnai, nors tokį atstumą vairavau be veidrodėlio.
Jūs taip pat galite dalyvauti „Bendraukime ir „Teztour“ konkurse „Kelionės nuotykis, kurio niekada nepamiršiu“. Konkurso nugalėtojui atiteks kelionė į Italiją dviems asmenims. Daugiau apie konkursą skaitykite čia.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
