Maisto niekada iš Lietuvos nesivežu, nes Švedijoje jis kainuoja arba tiek pat, kiek pas mus, arba netgi pigiau. Bet ne apie tai.
Švedijos keliai tikrai pavydėtinos kokybės, tad ne vienas vairuotojas susigundo spustelėti greičio paminą stipriau, nei galima. Tą dieną aš irgi spustelėjau, nes norėjau greičiau pasiekti Geteborgo miestą, kuriame turėjau nemažai darbelio. Spustelėjau.
Atsipeikėjau griovyje savo automobiliu apžergęs kanalą. Laimei, jokių sužeidimų nepatyriau, bet posakis „bėda po vieną nevaikšto“ pasitvirtino... Išsiropštęs iš automobilio, ėmiau skambinti pažįstamiems švedams. Jie man pasiūlė kviestis avarinę tarnybą. Davė numerį. Deja, automobilio ištraukimo kaina man atėmė žadą.
Prašė 6000 švediškų kronų už automobilio ištraukimą ir transportavimą iki artimiausio serviso. Atsisakiau, nes automobilio vertė buvo panašiai 3000 litų, o juk dar už remontą tekėtų pakloti nemenką sumą. Nukulniavau iki artimiausios degalinės, kur tikėjausi susitikti lietuvius, sustojusius pailsėti.
Gal broliai padės bėdoje? Planas pavyko, ir jau važiavau su kolegomis link įvykio vietos. Deja, tai, ką pamačiau, atėmė žadą. Mano automobilis buvo tuščias. Nė vieno įrankio, nė vieno vertingesnio daikto jame nebebuvo. Supratau tik vieną, kad nebeverta to laužo iš duobės traukti. Vis tiek šakės!
Kolega lietuvis pavežė iki Geteborgo, kur manęs laukė gausybė darbų. Džiugu, kad švedai supratingi, ir darbo nepraradau. Jie mane aprūpino visais reikiamais įrankiais ir smulkmenomis. Kelionė, nors ir su nuotykiais, bet baigėsi sėkmingai.
Jūs taip pat galite dalyvauti „Bendraukime“ ir „Teztour“ konkurse „Kelionės nuotykis, kurio niekada nepamiršiu“. Konkurso nugalėtojui atiteks kelionė į Italiją dviem asmenims. Daugiau apie konkursą skaitykite čia.