Šis vaikinas ne tik labai mandagus, darbštus, bet ir gabus, gali bendrauti net 4 kalbomis. Toks žinių bagažas – didžiulis pliusas bet kokiame darbe, tačiau čia, tokiame gan dideliame kurorte dirbant barmenu – tai didžiulis privalumas.
Kad ir kaip bebūtų, noriu jį pagirti ne todėl, kad moka kalbų. Net nežinau, ar rasiu tinkamų žodžių jam apibūdinti, nes tai tikrai neeilinis ir sektinas pavyzdys. Nors pati nesu tokio darbo dirbusi, tačiau labai dažnai tenka matyti, jog toks darbas nepaprastai sunkus ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai.
Dažnai pavalgyti ateinantys žmonės be priežasties ar dėl smulkmenų pradeda kelti skandalus. Jie ne tik neleidžia aplinkiniams ramiai pavalgyti, išgerti, bet pridaro ir daugybę nemalonumų darbuotojams. Akivaizdu, jog jei ir padarei kokią klaidą, klientas supyksta, o jos ištaisymas yra nemalonus dalykas.
Žinoma, patys darbuotojai kartais nežino elementarių darbuotojų ar santykių su klientais taisyklių. Tokiu atveju visi būna pikti. Kitaip tariant, būna įvairiausių nesusipratimų. Tačiau Tomas yra savo profesijos specialistas. Nežinau kaip, bet jis spėja su visais pakalbėti, visų visada visko pasiteirauti.
Jis draugiškas ir malonus net tada, kai prie restorano įėjimo yra nusidriekusi didžiulė norinčiųjų pavalgyti eilė, o aptarnauti tenka nežmonišką kiekį klientų.
Didelę nuostabą kelia tai, jog jis visada optimistiškas, net kai restoranas sausakimšas, o kiti jo kolegos akivaizdžiai supykę, nuliūdę ar pavargę.
Atvirai kalbant, visą savo darbą jis atlieka nepriekaištingai, o jei ir padaro kokią klaidelę, tai, manau, gan žmogiška, ir kažin ar kas būna suirzęs. Dėl tokio aptarnavimo, tikiu, jis turi daug nuolatinių klientų, ko gero, jau beveik ir tapusių jo draugais.
Negana to, po poros kartų jis nebepriėmė iš manęs arbatpinigių, nepriima jų ir iš draugų (bendras pažįstamas prasitarė) – kad ir kaip keistai tai skambėtų, nes juk jis ir dirba dėl pinigų. Jo dėka, visada atvažiavusi į Palangą net negalvoju, kur ir pas ką eisiu pavalgyti.
Noriu skaniai pavalgyti ir būti puikiai aptarnauta, noriu šypsotis, o žinau, jog kliento šypsena jam ir yra svarbiausia.
Beje, jo puikiai atliekamą darbą pastebėjo ne tik klientai, jį įvertino ir darbdaviai – paaukštino.
Labai dėl jo džiaugiuosi, tačiau savanaudiškai liūdžiu, nes jis prie mano stalelio darbo metu daugiau nebeprieis.
Jūs taip pat galite dalyvauti „Bendraukime“ ir „Bitė Lietuva“ konkurse „Kliento šypsena“. Konkurso nugalėtojui atiteks planšetinis kompiuteris. Daugiau apie konkursą skaitykite čia.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
