Kaip ir kasdien ėjau į Žalgirio stotelę, iš kur važiuoju namo, ir akį patraukė stendas: „Aliuko? Giros?“. Kadangi šie žodžiai puikavosi ant gerai pažįstamo Biržų alaus logotipo – susigundžiau. Juk mano tėvai, seneliai, ko gero, visa giminė iš Biržų ir – nepameluosiu pasakiusi – jau mačiau džiaugsmo kupinas tėvų akis, kai savaitgalį jiems mane aplankius, galėsiu pavaišinti Biržų alaus gamintojų gira (alumi dar bijau vaišinti, paskui nebegausiu bulvių ar morkyčių siuntinio)... Tad, varvindama seilę, ėjau paviljono link.
Mane pasitiko jaunas išvaizdus vaikinukas su nuostabia šypsena, kad net žandai užkaito. Taigi, paprašiau poros litrų pilstomos giros ir, aišku, pasakojau, kad visa šeima esam iš ten kilę, kad lekiu dabar namo, nes tėvai rytoj atvažiuoja ir panašiai... Kol bečiauškėdama supratau, jog darbe stalčiuje palikau piniginę.
Stoviu lyg įbesta ir jau suku mintis, ką reikės daryti, kaip reikės grįžti namo (mano „butiokė“ atostogauja, tai pinigų greit niekas kitas nepriveš). Žinoma, mano susirūpinimą pamatęs pardavėjas paklausė, kas nutiko (kur čia nepamatysi, nes stoviu ir krapštau pinigus jau porą minučių, už manęs jau laukia pora žmonių).
Papasakojau, gi nieko aš jau nebenuslėpsiu. Ir dar dabar ausyse girdžiu jo žodžius: „Paimkite girą vis tiek, panele, pavaišinsite tėvus nuo manęs.“ Ir su šypsena ištiesė eurą bilietėliui. Žinokit, iš ten išskridau kaip ant sparnų, supratau, kad yra nuostabių pardavėjų. Žadu užsukti atiduoti skolą jam greitu metu :). Beje, gira buvo puiki :)
Jūs taip pat galite dalyvauti „Bendraukime“ ir bendrovės „Bitė Lietuva“ konkurse „Kliento šypsena“. Konkurso nugalėtojui atiteks planšetinis kompiuteris. Daugiau apie konkursą skaitykite čia.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.