Prieš rugsėjo 1-ąją su vaikais nuvykome apsipirkti. Mokyklinės kuprinės labiausiai mano mokinukams patiko būtent toje parduotuvėje. Na, kaina buvo didoka, ilgai stoviniavome prie kuprinių.
Pardavėja mus pastebėjusi mandagiai paklausė, ar galėtų kuo padėti. Pasakiau, kad labai norime ir reikia
kuprinių, bet kaina didoka. Ji dar pasiūlė kitokių kuprinių, atnešė parodyti, kokių dar turi.
Nuolaidų tuo metu nebuvo, bet pardavėja pasakė galinti suteiki nuolaidą (na, nežinau, turbūt leidžiama pardavėjoms), kad mokinukai mokslo metais džiaugtųsi naujomis kuprinėmis.
Buvome labai nustebinti tokio malonios pardavėjos pasiūlymo, gavome tikrai didelę nuolaidą, gerą nuotaiką, o kuprinės tarnaus ir kitais mokslo metais, nes pardavėja mums parinko labai geros kokybės prekę.
Žinau, kad šis konkursas skirtas tik gražiems atsiliepimams, bet kad ši nuomonė būtų svaresnė ir kad mano šypsenos konkurso istorija tikrai graži, noriu dar trumpai pridurti ir palyginti.
Geru pirkiniu ir suteikta mums nuolaida tuoj pat telefonu pasigyriau draugei, nes žinojau, kad ir ji tuo pat metu ieškojo kuprinės, tik ne „Akropolyje“, o „Megoje“ įsikūrusioje to paties pavadinimo parduotuvėje. Ji taip pat paklausė, gal gali suteikti nuolaidą kuprinei, o pardavėja nemaloniai atsakė: „Jokių nuolaidų nėra.“
Taigi nežinau, nuo ko priklauso kliento šypsena, – ar nuo pirkėjo, ar nuo pardavėjo.
Manau, čia laimi žmogiškas supratimas ir nuoširdumas.
Mums pasisekė, kad sutikome malonią, gerą, šiltą, supratingą pardavėją. Labai ačiū!