Galiu pasakyti gerą žinią – vieną priklausomybę galima pakeisti kita, kuri yra nežalinga. Norėčiau jums, skaitytojai, papasakoti savo istoriją. Apie tai, kaip sudominusi vyrą kelionėmis atitraukiau jį nuo kompiuterio ir taip pakeičiau mūsų gyvenimą.
Keistas vis dėlto gyvenimas, kuris kartais suveda visiškai skirtingų charakterių ir pasaulėžiūrų asmenis. Taip ir mus su vyru likimas pastūmėjo susitikti. Kiekvienas turime savo privalumus ir trūkumus.
Aš esu veikli monotinijos priešininkė, turinti didelį poreikį kelionėms ir įvairiai naujai veiklai. O mano vyras – sėslus, mėgstantis būti namuose. Laisvalaikį jis leisdavo žiūrėdamas filmus ir žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Jo nedomino jokia kita veikla, nes kompiuteris buvo visas pasaulis.
Nors mūsų vidiniai portretai sudaro visiškai skirtingų žmonių įvaizdį, bet skirtumai ne visada blogai, nes kartais reikia, kad veiklus tinginį išjudintų.
Ilgai kūriau planą, kaip vyrą atitraukti nuo kompiuterio. Nusprendžiau, kad geriausias būdas tai padaryti būtų supažindinti su kita priklausomybe – kelionėmis. Pirmas žingsnis, kuris padėjo pasiekti tikslą, tai kelionė į Latviją.
Pasirinkti kaimyninę šalį paskatino nedidelis atstumas ir mažos išlaidos. Įtikinau jį, kad po šios kelionės leisiu nusipirkti „Xbox“ žaidimų kompiuterį, ir galėsime laisvalaikį leisti taip, kaip nori jis. Kadangi pinigai jau buvo sumokėti, o pasiūlymas skambėjo labai viliojančiai, jis sutiko su mano sąlygomis.
Taigi, vieną pavasario šeštadienį kartu su kitais naujovių ištroškusiais turistais išvykome į Latviją. Pirmoji kelionės stotelė – Sigulda, joje esantys Turaidos rezervatas ir Gutmano ola. Ne vienam ašarą išspaudė legenda apie Turaidos Rožę – merginą, kuri paaukojo gyvenimą dėl meilės. Gidė pasakojo, kad daug įsimylėjėlių atvykę palieka gėlių prie Turaidos Rožės kapo, nes tiki, kad tai sustiprins santykius su mylimuoju.
Pasiklausę legendos apie tikrą ir nenužudomą meilę patraukėme į Rygą. Latvijos sostinė sužavėjo jugendo stiliaus architektūra. Miesto centras knibždėjo turistų, kurie rikiavosi prie Juodgalvių pirklių namų, katės namų, Švento Petro bažnyčios.
Tačiau didžiausias žmonių sujudimas buvo prie Brėmeno muzikantų skulptūros. Kuo aukščiau esantį gyvūną paliesi, tuo laimingesnis tapsi. Laimingais nori būti visi, ir mes ne išimtis, todėl palietėme visų gyvūnų galvas.
Gavę pozityvumo dozę atsisėdome ant žolės prie Dauguvos ir dalinomės dienos įspūdžiais. Net nespėjome pastebėti, kaip greitai prabėgo laikas ir mes, kupini naujų pojūčių patraukėme atgal į Lietuvą.
Dabar jums, skaitytojai, turbūt kyla klausimas, ar mes laimingi ir kokią įtaką gyvenime padarė ši trumpa kelionė į Latviją? Taigi.
Vyras tapo kitu žmogumi, nes nebesėdi kaip anksčiau prie kompiuterio, o pats inicijuoja keliones ir dar atrado naują hobį – fotografiją. O aš esu laiminga, nes galiu gyventi taip, kaip visada norėjau.
Svarbiausia, kad atitraukusi vyrą nuo kompiuterio paskatinau jį domėtis kitomis veiklomis – kelionėmis ir fotografija. Kas žino, gal ateityje, viena iš šių veiklų bus mūsų pragyvenimo šaltinis. Todėl niekada nereikia nustoti tobulėti ir tikėti geresniu rytojumi. Svajokite atsargiai, nes mintys materializuojasi, o svajonės pildosi.
Šis rašinys dalyvauja „Tez Tour“ konkurse „Mano gyvenimo kelionė“. Konkurso nugalėtojui atiteks kelionė dviems į Egiptą. Daugiau apie konkurso sąlygas skaitykite čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
