„Mamuk, sėdėtume ir plauktume mes dabar tuo laivuku“, – pasiekia mano ausis mano brangiausiojo balsas. Aš, dunkstelėjusi jam alkūne į šoną, atsakau: „Pasvajok ir įsivaizduok, kad jau ten...“
Ir tas nuostabusis metų laikas, pavasaris, jau į pabaigą, jau laikas užleisti savo vietą šuoliais atlekiančiai vasarai. Ir skambutis... Skambutis, pavertęs mūsų būsimą šaltą ir lietingą rudenį pačiu nuostabiausiu metų laiku, padovanojęs mūsų gyvenimui pačią gražiausią rudeninę dovaną.
Tai buvo skambutis iš įmonės, kuri vykdė „Zigmo žuvys“ žaidimą – reikėjo pirkti „Zigmo žuvų“ ne mažiau kaip už tris eurus ir tu jau žaidimo dalyvis.
Pasirodo, mes nusipirkome balandžio pirmą dieną parduotuvėje „Maxima“ (kokia keista juk ta diena) ir automatiškai buvome užregistruoti. Ir štai – laimėjome kelionę po Viduržemio jūrą kruiziniu laivu. Mes patys išsirinkome maršrutą.
Ir svajonė čia, ta nereali ir tokia nepasiekiama svajonė jau čia, stovi krante ir mums šypsosi visais savo 18 aukštų deniais. Ir šios svajonės vardas – kruizinis laivas „MSC Divina“! Keleivių jame telpa 3500, o aptarnaujančio personalo ten 1250.
Vilnius–Barselona. Pažintis su pagrindine La Ramblos gatve, žymiąja Šv. Šeimynos bažnyčia, į tolį žvelgiančiu Kolumbo paminklu...
Kiekvieną dieną, kiekvieną vakarą patyrėme vis naujus įspūdžius, matėme vis naujus užburiančius vaizdus ir naujus miestus. Pirmoji mus pasitiko saulės nutvieksta, gražuolė ir labai šilta Malta. Šis gamtos kampelis negali nepakerėti! Ir neįsimylėti jos vaizdų tikrai neįmanoma!
Antroji mūsų laukė žalia, labai žalia, su savo įspūdingo aukščio kiparisais nurimusi Korfu sala. Tik prieš kelias dienas čia sako buvusi tokia audra, kad net laivai prisišvartuoti negalėjo, o ir keleiviai salą matė tik iš toli. O mums pasisekė.
Sicilija... Mesina... vėl akys ieško, gėrisi vaizdais ir spindi šypsena mūsų saulės nubučiuotuose veidukuose... Ir vienintelis mus šiek tiek nesvetingai sutikęs – Neapolis. Lijo. Taip lijo, kad grįžome į savo rojų šlapi šlapi, bet labai labai laimingi. Laimingi nuo neapsakomo grožio mažų parduotuvėlių, nuo siaurų gatvelių, nuo trikampio formos namų, ir nuo užburiančios italų kalbos... Ir kartais tas lietus visai nieko!
O kur pramogos ir vaizdai pačiame rojuje, tai yra, mūsų įspūdingame savo dydžiu ir grožiu laive! Gali klausytis fortepijono garsų, gali pasukti ten, kur džiazas ar bliuzas tave šokdins, o gal norėsi pasėdėti ten, kur sklinda akordeono garsai. Gal patiks itališka muzika ir užburiantys šokiai...
O kur dar kiekvieną vakarą vis skirtingi pasirodymai didžiuliame teatre. Nuostabu! Nepakartojama ir žavu! Tai tikras ir pilnas potyrių poilsis!
Mažytė pažintis su Čivitavekija ir galimybė per pusdienį pažinti Romą. Koliziejus, Karaliaus rūmai, Vatikanas...Tikra itališka kava gatvėje.
Roma – Vilnius. Vienos pasakos pabaiga, nes jos visos turi pradžią ir pabaigą. Mūsų Gyvenimo kelionės pasaka taip pat baigta, bet liko prisiminimai ir vaizdai, nepaliksiantys mūsų dar ilgai ilgai...
Bet juk pasakų būna daug! Kaip ir svajonių!
Ir dar – kažkaip visi sutartinai netikėjo, kad galima laimėti. Vis klausinėjo, kiek turime susimokėti ir panašiai. O laimėjome, pasirodo, iš kelių dešimčių tūkstančių. Tikra Dievo dovana!
Šis rašinys dalyvauja „Tez Tour“ konkurse „Mano gyvenimo kelionė“. Konkurso nugalėtojui atiteks kelionė dviems į Egiptą. Daugiau apie konkurso sąlygas skaitykite čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
