Sukūrus šeimą ir atsiradus pirmoms galimybėms keliauti, mes su žmona išvykome į pirmąsias savo keliones. Pirmoji kelionė autobusu buvo į Kroatiją, o pirmoji kelionė lėktuvu – į mūsų šeimos dabar mėgstamiausią Egiptą. Todėl pamatęs šio konkurso prizą – kelionė į Egiptą – tikrai susigundžiau parašyti.
Pirmųjų kelionių įspūdžiai patys mieliausi. Žinoma, jie dabar malonūs. Bet buvo ir nesusipratimų, kai nežinai, kur važiuoji, nežinai, kaip rengtis, nežinai, ką imti į kelionę. Taip atsitiko ir mums su žmona, kai ruošėmės į savo pirmąsias keliones.
Pirmoji kelionė prieš 15 metų buvo į Kroatiją autobusu. Kelionė prasidėjo vakare apie 23 val. Mūsų laukė kelionė iš Klaipėdos į Vilnių, Kauną ir toliau, paliekant Lietuvą, per Lenkiją iki Čekijos. Sėsdamas į autobusą stebėjausi, kam kiti keleiviai vandenį net įpakavimais ima.
Iškentėję parą autobuse, pasiekėme viešbutį Brno mieste. Šiais laikais, man atrodo, jau daug kas yra važiavęs maršrutu Lietuva-Kroatija-Lietuva, todėl neaprašinėsiu, kokius vaizdus matėme, kai pas mus Lietuvoje dar buvo tik ankstyvas pavasaris, o kitur jau žydėjo kaštonai.
Nežinojome, kas mūsų laukia. Prieš šitiek metų nebuvo tokio galiūno „Google“, kur būtum galėjęs pasiskaityti, kokie orai tavęs gali laukti. Tad ruošdamasis kelionei maniau, kad džinsai yra pati geriausia apranga, o batai – geriausias apavas. Deja, klydau. Net ir dabar prisimenu žodžius mus lydėjusios gidės: „Nėra blogo oro, yra bloga apranga“.
Taigi kaitino karščiai o aš apsimovęs džinsais, batais, prakaitas varvėjo upeliais. Tai dabar aš jau žinau, kad į tokią kelionę reikia imti šortus ir šlepetes. Iš šios kelionės pasimokėme, kad apranga yra kone svarbiausias kelionės atributas, nes kad įspūdžiai būtų nuostabūs, neturi mąstyti apie tai, kaip tau nepatogu.
Antroji mūsų pamokanti kelionė buvo jau lėktuvu į saulėtą Egiptą prieš 14 metų. Kadangi tai buvo mūsų pirmoji kelionė lėktuvu, nežinojome, kas, kur ir kaip. Agentūroje mus informavo apie bagažą, jo svorį, nuvykimą į oro uostą.
Kadangi buvome įspėti dėl bagažo svorio, ir tuo metu neprekiavo kiekvienoje parduotuvėje lagaminais, nusprendėme, kad geriausia būtų, kad bagažas būtų vienas, nesunkus, ir pasirinkome taip vadinamą „turginę tašę“, kokiose dabar siunčiame siuntinius emigravusiems giminaičiams.
Skrydis turėjo vykti apie 22 val. Kaip ir buvome įspėti agentūroje, atvykome prieš 2 valandas. Ir čia prasidėjo mūsų nuotykiai.
Atvykome nuosavu automobiliu, nes prieš 14 metų nebuvo tokio gero susisiekimo su oro uostu iš Klaipėdos. Iškrovęs mūsų bagažą, žmoną palydėjau į oro uosto vidų ir nuėjau pastatyti automobilio į stovėjimo aikštelę. Grįžęs radau žmoną labai išsigandusią.
Pasirodo, kai aš ją palikau oro uoste, nutiko štai kas – laukdama manęs ji pamatė, kad atvyko kelionės agentūros atstovas. Šiais laikais viską gauni el.paštu, o tada kelionės dokumentus atiduodavo oro uoste. Ir ji, palikusi mūsų bagažą prie stulpo, nuėjo pasiimti dokumentų, o grįždama pamatė, kad prie bagažo jau stovi apsaugos ir muitinės darbuotojai.
Kai žmona pasakė, kad čia jos daiktai, buvo apšaukta, kodėl palieka savo daiktus be priežiūros, gąsdino baudomis, patikrino bagažą metalo ieškikliu. Žinoma, atsipirkome įspėjimais, bet gi mes pirmą kartą vykome į tokią kelionę ir nežinojome visų taisyklių, kad bagažo be priežiūros negalima palikti.
Šiaip ne taip nusigavome į Egiptą, buvome apie 4 val. ryto jau vietoje. Neaprašinėsiu viešbučio, maisto ir kitko, nes čia jau kiekvieno asmeninis reikalas, kokio tipo viešbutį rinktis ir kokias paslaugas gauti. Tik esame pasimokę, kad jau tikrai geriau nesirinkti Egipte mažiausiai žvaigždučių turintį viešbutį.
Ryte buvome nustebinti Raudonosios jūros grožio, dėl kurio iki šiol einame iš proto. Nusprendėme pasivaikščioti mieste. Buvome labai nustebę, kad centre buvome tik mes dviese su žmona turistai. Netrukus supratome, kodėl – buvo pats vidurdienis, didžiulis karštis, kai visi turistai guli prie jūros.
Mes tą karštį iškentėme neilgai, kiek galima greičiau dūmėm atgal į viešbutį. Pasekmės šio pasivaikščiojimo – saulės smūgis ir nudegęs kūnas. Dabar jau žinome, kad Egipte vidurdienį, kai kepina saulė, geriau nevaikščioti ir naudotis kremais. Tas 9 dienas trukęs poilsis buvo nuostabus, tuo metu tikrai nemažai pamatėme.
Kelionė baigėsi ir vėl su nuotykiais, kai susikrovėme daiktus, kurių didžioji dalis buvo lauktuvės giminei ir draugams. Užsegant mūsų „firminį“ bagažą, sugedo užtrauktukas. Ačiū bendrakeleiviams, kurie padėjo išspręsti šią problemą.
Apibendrindamas savo rašinį noriu pasakyti – nuostabu pamatyti kiekvieną mūsų žemės lopinėlį, kiekvieną šalį, todėl jeigu yra galimybė, keliaukite ir dar kartą keliaukite, patirkite pirmuosius įspūdžius – jie nuostabūs. O taip pat rinkitės tik patogią aprangą, pasirūpinkite tinkamu bagažu, nevaikščiokite per patį vidurdienį karštuose kraštuose.
Klauskite draugų, giminių, kolegų apie tas šalis, į kurias ruošiatės keliauti, klauskite ne tik apie pačias tų šalių įdomybes, bet ir apie tai, kuo reikėtų pasirūpinti, ką pasiimti į kelionę. Mes jau daug išmokome ir sužinojome, todėl drąsiai galime draugams patarti.
Žinoma, šie laikai yra aukštųjų technologijų amžius, kuris padeda susirinkti kaip galima daugiau informacijos apie šalis į kurias ruošiatės. Pasiimame į kelionę navigacijas, kompiuterius, ko mes negalėjome padaryti savo pirmose prieš 14-15 metų.
Nuostabių įspūdžių visiems keliaujantiems!!!
Šis rašinys dalyvauja „Tez Tour“ konkurse „Mano gyvenimo kelionė“. Konkurso nugalėtojui atiteks kelionė dviems į Egiptą. Daugiau apie konkurso sąlygas skaitykite čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
