Atsimenu, šokau vienam kolektyve, kuris labai dažnai gastroliuodavo, bet tik su geriausiais šokėjais. Prireikė daug darbo, kol tapom vienos geriausiųjų, bet štai – mes, jaunos šokėjos, neseniai atšventusios 19-tuosius gimtadienius, sėdime autobuse ir nekantraujame pamatyti tai, ką tik galėjome įsivaizduoti...
Kelionė truko žymiai ilgiau, negu buvo planuota, bet vis dėl to pagaliau atvažiavome į Berlyną. Mus palydėjo į viešbutį, kuris spindėjo prabanga, ir buvo matyti, jog pritaikytas turistams. Vadovė pranešė, kad mūsų koncertas tik už 5 valandų, tad turėjome laiko apžiūrėti miestą.
Nežinau, ar taip buvo todėl, kad mes be Lietuvos nieko nebuvom mačiusios, ar todėl, kad miestas buvo iš tikrųjų nuostabus, bet viskas, ką pamatėm mums buvo neapsakoma. Visur, kur tik pažvelgsi, viskas sutvarkyta, prižiūrėta. Negalėjome atsistebėti žmonių darbštumu ir tvarkingumu.
Labai patiko mažos krautuvėlės – vienose prie tavęs kepa duoną, kitose gamina saldumynus. Viskas taip paprasta ir jauku, ką retai matydavome gimtinėje. Vakare prieš koncertą organizatoriai parūpino viską, ko mums reikėjo. Viskas praėjo labai sklandžiai.
Viena mano draugė pasiliko Vokietijoje – jai čia labai patiko ir ji norėjo viską pradėti būtent čia.
Grįždama galvojau – niekada nepamiršiu šios šalies žmonių svetingumo, draugiškumo ir šilto priėmimo. Į Vokietiją dar tikrai sugrįšiu, nes čia buvo mano pirmosios ir įsimintiniausios kelionės pradžia.
Šis rašinys dalyvauja „Tez Tour“ konkurse „Mano gyvenimo kelionė“. Konkurso nugalėtojui atiteks kelionė dviems į Egiptą. Daugiau apie konkurso sąlygas skaitykite čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
