Esu ne vienas, mūsų 11, esu įsipareigojęs rūpintis šia savanorių grupele. Dirbame kartu antrus metus. Mūsų kompanija - puiki.
Pagrindinė savanorystės prasmė – dvasinė parama. Padėdami kunigui įsitikinome, jog darome tikrai labai prasmingą darbą.
Mane savanoriauti paskatino įtarimai, jog sergu sunkia liga. Ačiū Dievui, pirminiai tyrimai ir pokyčių nebuvimas per pastaruosius dvejus metus sako, kad šiuo metu viskas tvarkoje.
Tačiau teko išgyventi milžinišką moralinį sukrėtimą ir depresiją, iš kurios mane išvadavo tik vis stiprėjantis tikėjimas. Tiesą sakant, tas sukrėtimas mane ir atgręžė į Dievą.
Tuomet supratau, kad mano pašaukimas yra savanorystė - ligonių lankymas, nes būtent tai mane patį ir išgydė.
Savanorystės prasmingumą patvirtina iš ligonių išgirsti tūkstančiai gerų žodžių, pamatytų šypsenų.
Pradžioje buvo kiek nedrąsu, tačiau kai žinau, kad esu laukiamas, tapo paprasta. Pas ligonius einu tarsi pas senus, gerus draugus. Savanorių kolektyve visi esame labai geri bičiuliai, tad jei kam iš mūsų ir būna sunkiau, visada sulaukiame stiprios vieni kitų paramos.
Tuos, kas jaučiate, kad norėtumėte kur nors savanoriauti, kviečiu nebijoti ir bandyti.
Šis tekstas - socialinės kampanijos „Vėžys - ne nuosprendis“ dalis. Ši kampanija – apie kovą su vėžiu, juo sergančius žmones, jų gyvenimus, patirtis, viltį, dramas šeimose ir širdyse. Jeigu jus vienaip ar kitaip palietė ši liga, kviečiame pasidalinti savo istorija ir įkvėpti vilties kitiems panašaus likimo žmonėms. Jūsų tekstų, nuotraukų ar vaizdo įrašų laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt, juos galite įkelti ir čia.
Kampanijos partneriai - Vilniaus universiteto Onkologijos institutas ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
