Studijuoti Didžiojo Britanijoje įkvėpė brolis
Mokslus Didžiojoje Britanijoje Adomas pasirinko pastūmėtas vyresniojo brolio Karolio. Po dvejų metų Vilniaus universitete, 2006-aisiais, šis nusprendė perstoti į Notingamo universitetą Didžiojoje Britanijoje, kur turėjo galimybę palyginti dviejų šalių švietimo sistemas. Anot Karolio, dėstytojai Didžiojoje Britanijoje buvo žymiai paprastesni nei Lietuvoje, prie jų visada buvo galima prieiti po paskaitos, klausimui kilus - rašyti elektroninius laiškus. Taip pat parodžius dėmesį kuria nors tema, dėstytojai visada atsiųsdavo papildomos medžiagos. Universitete lankydavosi įvairių pasaulio įmonių atstovai, kurie mielai bendraudavo su studentais.
„Išgirdęs brolio pasakojimus, nusprendžiau, jog noriu studijuoti Didžiojoje Britanijoje. Prieš trejus metus Notingamo universiteto ekonomikos fakultetas buvo tarp septynių geriausių visoje Jungtinėje Karalystėje. Nuo pat vaikystės mylėjau matematiką, todėl pasirinkau matematikos ir ekonomikos specialybę, taip įgijau dvigubą bakalauro laipsnį“, - prisiminė Adomas.
Tik atvykus į Didžiąją Britaniją Adomą ištiko stiprus kultūrinis šokas – kiekvieną dieną jis sutikdavo skirtingų rasių ir tautybių žmonių iš viso pasaulio. „Manau, viena iš pagrindinių netolerancijos priežasčių Lietuvoje yra izoliacija. Nepažinodami kitų kultūrų, mes jų bijome ir neįsileidžiame į savo ratą. Prisimenant mūsų istoriją, per šimtmečius kariavome su užsienio valstybėmis, gindami Lietuvos nepriklausomybę ir jos piliečius, gal dėl to vis dar žvelgiame į juos kaip į kažkokią grėsmę? Manau, tai yra labai klaidinga mąstysena, iš kurios reikia kuo greičiau išsivaduoti. Studijuojant Didžiojoje Britanijoje, mano nuomonė apie užsieniečius kardinaliai pasikeitė, džiaugiuosi, kad daugelis iš jų tapo artimais mano draugais.“ – teigė Adomas.
Išmoko drąsiai kalbėti prieš dideles auditorijas
Universitete Adomą nustebino labai ankstyvas dėmesys studento karjerai. Nuo pirmųjų dienų universitete prasidėjo raginimai teikti paraiškas pavasario ir vasaros praktikoms, dalyvauti įmonių prezentacijose, įgūdžių tobulinimo paskaitose. Paskatintas tokios universiteto politikos, Adomas nusprendė įsilieti į studentų organizaciją AIESEC. Ši organizacija jau daugiau nei 60 metų organizuoja tarptautinių stažuočių programas ir padeda studentams tobulinti lyderystės įgūdžius.
„Galiu drąsiai teigti, kad buvimas AIESEC nariu labai prisidėjo prie mano asmenybės tobulėjimo. Prisimenu, kokios tragiškos buvo mano pirmos prezentacijos ir viešosios kalbos. Nepraėjus nė metams, ne tik laisvai kalbėjau priešais du šimtus studentų, bet ir pats vedžiau mokymus apie įtaigias prezentacijas. Dalyvavau per dvidešimt nacionalinių ir tarptautinių konferencijų, patobulinau pardavimų ir komandinio darbo įgūdžius, vėliau, būdamas komiteto prezidentu, vadovavau šešių asmenų tarptautinei komandai, apžvelgiau keturiasdešimties narių veiklą ir buvau atsakingas už 3000 svarų biudžetą. Visai tai – puiki patirtis net nesulaukus 21-erių“, – didžiuojasi Adomas.
Po metų universitete – stažuotė Venesueloje
Specialios AIESEC programos dėka 2010-aisiais Adomas išvyko į Venesuelą. Jis buvo tarp 18 laimingųjų, kurie buvo atrinkti ir išsiųsti į skirtingas šalis pasidalinti savo patirtimi. Du mėnesius lietuvis praleido Marakaibo mieste, kur vedė mokymus marketingo ir lyderystės temomis, padėjo reorganizuoti vietinio AIESEC komiteto veiklą ir kartu domėjosi vietos kultūra. Anot A. Baltagalvio, Venesuela yra nepakartojamo grožio šalis. Savo viešnagės metu jis džiaugėsi ir Karibų jūra su balto smėlio paplūdimiais bei šviežiais kokosais, ir 5 km siekiančiais kalnais, taip pat patį aukščiausiu pasaulyje Anchelio kriokliu Amazonės džiunglėse.
„Gaila, tačiau mėgautis Venesuela trukdė sudėtinga tuometinė situacija šalies viduje. Šalies vadovo Hugo Chavezo socialinė revoliucija gal ir padėjo patiems neturtingiausiems gyventojams, tačiau kartu sukūrė begalę kitų problemų. Per vieną dešimtmetį Venesuela tapo viena iš pavojingiausių šalių pasaulyje, kur bet kas gali būti nužudytas ir dėl 10 dolerių. Teko išgirsti nesibaigiančias istorijas apie vagystes, šeimos narius, kurie buvo pagrobti iš namų ir nužudytus giminaičius. Gyventojai stengiasi nevaikščioti miestų gatvėmis net ir dienos metu, bijodami, kad kažkas gali jiems atsitikti“, – atvirauja jaunuolis.
Šanchajuje pasigedo kinų tradicijų ir kultūros
Baigęs antruosius metus universitete, Adomas nusprendė iškeliauti į kitą pasaulio kraštą – Kiniją. Jis praleido du mėnesius Šanchajuje, kur dirbo vienoje vasaros stovykloje, mokė vietinius vaikus anglų kalbos. Vaikinas su malonumu prisimena darbą su vaikais, jis ir jo klasė beveik visą laiką praleisdavo žaisdami žaidimus, dainuodami dainas bei ruošdami spektaklius. „Tik atvykęs į Šanchajų buvau labai nustebęs, netgi šiek tiek nusivylęs. Tikėjausi susipažinti su tradicine kinų kultūra, o pamačiau visišką priešingybę: miestas stebėtinai švarus, pilna brangiausių prekių ženklų parduotuvių, ką jau kalbėti apie vos per 20 metų išdygusį Pudongo finansų rajoną su, rodos, nesibaigiančiomis dangoraižių džiunglėmis.
Kalbant apie žmones, mane kartais erzindavo „Rolex“ laikrodžius ir DVD filmus peršantys prekeiviai, sekantys kinų žvilgsniai ir jų fotoaparatų blykstės, virš miesto kabantis smogas bei visur besispjaudantys vyrai su atraitotais marškinėliais ir plikais pilvais. Kita vertus, teigiamą įspūdį paliko kinų senjorai, kurie parkuose praktikuoja tai či, šoka tradicinius šokius ar tiesiog žaidžia kortomis. Labiau su tradicine kinų kultūra susipažinau lankydamas Pekiną, bei kitus mažesnius miestus“, – prisimena Adomas.
Nauja aistra – socialinių tinklų marketingas
Paskutiniaisiais metais universitete Adomas gavo vieną įdomią užduotį – sukurti ir administruoti ‚Facebook“ puslapį organizacijos AIESEC Notingamo atstovybei. Adomas pripažįsta naiviai tikėjęsis, jog gerbėjai savaime plauks į puslapį, bet viskas buvo žymiai sudėtingiau, nei jis įsivaizdavo. Vėliau, pasinaudojęs universitete įgytomis žiniomis, jis pamažu optimizavo puslapio veiklą, sugalvojo, kaip pritraukti daugiau gerbėjų. Nuo šios užduoties prasidėjo Adomo aistra socialinių tinklų marketingui.
„Kaip tik tuo metu, baigęs mokslus, nusprendžiau padaryti pertrauką ir nesirinkti magistro studijų. Viena vertus, naujasis hobis nelabai derinosi su bakalauro studijų kryptimi, o toliau studijuoti skaičiukų ir diagramų nenorėjau. Be to, supratau, kad įgyta darbo patirtis leistų žymiai efektyviau įsisavinti studijų informaciją, todėl ir pradėjau galvoti apie ilgalaikę stažuotę po bakalauro baigimo. Vasarai grįžau į Lietuvą pabūti su šeima ir draugais bei atlikti praktikos „Socialaus Marketingo“ įmonėje, o tada ir vėl pasinaudojau AIESEC stažuočių programa“, - pasakojo lietuvis.
Indijoje organizuoja keliones
Aplankęs Pietų Ameriką ir Kiniją, jaunuolis ieškojo visiškai naujos ir nepažįstamos kultūros, kažko ekstremalaus – tam Indija labai tiko. Taigi jau keturis mėnesius Adomas dirba „Vintage Rides“ įmonėje Naujajame Delyje ir čia ketina likti bent jau metams. Įmonė organizuoja motociklų turus po Indiją, Nepalą, Butaną bei Mongoliją, o Adomas yra atsakingas už kelionių pardavimus ir marketingą anglų rinkai.
„Po keturių mėnesių, praleistų Indijoje, jau beveik viskas baigia nusistovėti savo vietose. Tačiau vos tik atvykus buvo sunku priprasti prie nenumaldomai pypsinčių automobilių garso signalų, šiukšlių gatvėse ir nemalonaus kvapo. Prie aštraus indiško maisto jau beveik pripratau, svilinantį karštį greit pakeis masonų liūtys, darbas įdomus, o pati Indija yra nepakartojama ir pilna nuostabių vietų – esu visiškai patenkintas sprendimu čia atvažiuoti“, – džiaugiasi Adomas.
Į Lietuvą planuoja grįžti dešimties metų laikotarpyje
Vaikinas neslepia, kad viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko jis išvyko į Venesuelą, Kiniją bei į Indiją – tai nauji iššūkiai ir asmeninis tobulėjimas. Anot jo, užsienio šalyje esi priverstas susidurti su naujais sunkumais: nepažįstama kultūra, kitokiais žmonėmis, jų papročiais – toks kardinalus aplinkos pakeitimas priverčia persilaužti ir išeiti iš savo komforto zonos.
„Kalbant apie Lietuvą, jos kultūra ir mano šeima visuomet išliks brangiausi, todėl aš tikrai planuoju grįžti 10 metų laikotarpyje, bet ne artimiausiu metu. Esu 22 metų, manau, kad dabar yra pats geriausias metas keliauti, pažinti naujas kultūras ir įgyti tarptautinės darbo patirties. Esu tikras, kad su šia patirtimi savo potencialiems darbdaviams galėsiu pasiūlyti kur kas daugiau nei užsibūdamas vienoje vietoje. Dar neapsisprendžiau, ką veiksiu dabartinei stažuotei pasibaigus: galbūt liksiu Indijoje kiek ilgiau, o gal ieškosiu naujos darbo patirties dar nematytose šalyse. Keliaujant užsienyje atsiranda ir naujų verslo idėjų, tad neatmetu galimybės įkurti ir kažką savo“, – svarsto jaunuolis.
Visiems Lietuvos studentams Adomas pataria išbandyti stažuotes užsienyje. Anot jo, darbdaviams neužtenka vien tik diplomo, jiems yra žymiai svarbiau įgūdžiai bei praktinės žinios.
Daugiau apie keliones po Venesuelą, Kiniją bei Indiją, Adomas rašo savo tinklaraštyje adomasbaltagalvis.com
Šis tekstas – socialinės kampanijos „Kaip gyveni, pasaulio lietuvi“ dalis, kuria siekiame atidžiau pažvelgti į emigraciją ir suprasti, kuo gyvena išeivijos lietuviai. Kviečiame pasidalyti savo išvykimo ir gyvenimo užsienyje istorija bei pasidalyti nuomone apie tai, kas rūpi visiems – emigracija. Jūsų istorijų laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt, jas galite įkelti ir čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
