- Mama, mano buvusi mergina guli ligoninėje.
- Iš kur žinai?
- Jos brolis skambino. Ji vakar bandė nusižudyti.
Jėzau, šiurpuliukai prabėgo man per kūną.
- Kodėl ji taip pasielgė?
- Nežinau, greičiausiai dėl manęs. Vakar gavau jos keistą žinutę, bet joje ji nerašė, kad bandys nusižudyti.
- O ką ji parašė?
- Nesvarbu.
- Perskaityk, prašau.
- Negaliu, aš ją ištryniau.
Tuo metu galvoje pradėjo lakstyti mintis, kaip pakomentuoti šią naujieną.
- Ką broliui atsakei?
- Pasakiau, kad man neįdomu.
Iš pradžių norėjau apibarti sūnų, kam taip grubiai atsakė. Paskui pagalvojau, kad gal ir gerai padarė. Savo šaltu elgesiu padėjo didelį tašką šitoje istorijoje, nesuteikdamas nereikalingų vilčių. Sūnus ilgai, gal apie metus, draugavo su šia mergaite. Tai buvo jo pirmoji meilė, ir kai jis baigė vidurinę mokyklą, nusprendė išsikraustyti pas ją gyventi.
Nors ir pažinojau panelę, man toks poelgis, švelniai tariant, pasirodė kvailas. Atrodė, dabar pats gražiausias laikas: baigei mokyklą, gyvenk savo malonumui, džiaukis gyvenimu, mokykis, lakstyk su draugais, kam reikia skubėti riboti savo laisvę? Taip burbėdavau ant sūnaus bandydama jį paprotinti.
O dar labiau pykau ir ant draugės mamos: kam leidžia mano sūnui gyventi savo namuose su dar nepilnamete dukra?! O gal mano pykčio priežastis buvo tiesiog tai, kad dar nebuvau pasiruošusi paleisti sūnų? Bijojau, kad iš karto po mokyklos nesugalvotų kurti šeimos? Nežinau. Bet tuo metu buvau pasimetusi.
Visai nereaguodamas į mano nepasitenkinimą sūnus darė savo. Susikrovė drabužius ir daiktus į didelį lagaminą ir išsikraustė iš gimtųjų namų. Buvo vasara, iki studijų pradžios susirado trumpalaikį darbą. Matyt, norėjo įrodyti, kad yra savarankiškas ir rimtas vyras.
Kažkurį laiką su sūnumi visai nebendravau. Neskambinau, nors širdis, oi, kaip skaudėjo. Kai jau apsiraminau, pradėjau mąstyti ramiau. Supratau, kad vaikas turi nugyventi savo gyvenimą, nors jis kartais visai neatitinka mano lūkesčių, o jei ilgiau pyksiu, galiu jį prarasti.
Sūnus buvo laimingas, kad šeima pagaliau palaikė jo sprendimus, lepino merginą ir atrodė labai laimingas.
Po kurio laiko pradėjau jausti sūnaus liūdesį. Skambinau dažniau, o jis atvažiuodavo vienas liūdnomis akis. Šiaip ne taip ištardžiau ir išsigandau. Jis papasakojo, kad mergaitė jį metė ir jis nenori gyventi. Bandė kreiptis draugės brolio pagalbos, net skambino jos mamai. Bet ji tik tepasakė, kad dukrą auklėjo kitaip ir pati nesupranta jos poelgio priežasties.
Gelbėjau savo vaiką kaip įmanydama. Nuolat kalbėdavau, aiškinau, kad gyvenimas nuostabus, kad viskas, kas vyksta, tik į gerąją pusę, kad ateis laikas, ir jis pats juoksis iš savo bėdų. Ieškojau ir siūliau skaityti straipsnius apie žmones su panašia bėda, stengiausi sukelti pyktį draugės poelgiui, nes maniau, kad tai - geriau nei gailestis sau. Ir tai padėjo! Po kurio laiko sūnus susitaikė ir net pradėjo draugauti jau su kita panele.
Praėjo metai, ir pirmoji meilė užsimanė mano sūnų susigrąžinti. Sūnus nesileido į kalbas ir ji, matyt, tokiu netikusiu būdu, kaip savižudybė, nusprendė atkreipti į save dėmesį.
Kam aprašiau šitą istoriją? Tiesiog noriu kreiptis į visus jaunus žmones, išgyvenusius nelaimingą meilę, įskaitant ir mano sūnaus buvusią mergaitę. Tikiu, kad jums labai sunku, tikiu, kad nebeturite prasmės bei noro gyventi. Spėju, kad labai gailitės savęs nesuprasdami, už ką jus taip gyvenimas nubaudė, ir ieškote kaltų pateisindami savo nelaimingą gyvenimą. Jums iš tikrųjų nelengva. Ir mes visi aplinkiniai tai žinome. Ir labai norime padėti.
Neužsiskleiskite savyje, kalbėkitės, prašykite pagalbos, o jei nerandate, tai supykite ant viso pasaulio ir nubauskite jį savo šypsena, savo laimingu gyvenimu, kad jis, parazitas, daugiau jūsų neskriaustų, o bijotų net pažiūrėti į jūsų pusę žinodamas, kad čia gyvena stiprus ir mylintis save žmogus, sugebantis įveikti visus sunkumus.
***
Lrytas.lt remia „Jaunimo linijos“ iniciatyvą „Tyla žudo“ ir kviečia sumažinti tylą: paaukoti, savanoriauti „Jaunimo linijoje“ ar sužinoti daugiau apie pagalbą sau ir artimiesiems svetainėje sumazinktyla.lt.
Lrytas.lt kviečia pasidalyti savo asmeninių išgyvenimų istorija, nuomone ir patarimais sunkumų turintiems žmonėms.
* Jeigu jus slegia niūrios mintys ir nedrįstate apie tai pasikalbėti, parašykite mums. Kartais apie savo jausmus ir širdį slegiančius nutikimus lengviau parašyti, nei papasakoti. Užrašius savo mintis, jos dažnai pasidaro aiškesnės. Rašymas padeda išlieti susikaupusius jausmus ir pamatyti situaciją naujai.
* O gal tamsiausia – jau jūsų praeityje? Pasidalykite, kas jums padėjo pamatyti šviesą tamsaus tunelio gale, suteikė vilties ir jėgų gyventi.
* Psichologai išskiria ir kitą jautrią grupę – nusižudžiusių žmonių artimuosius, kamuojamus skausmo ir nežinios. Galbūt jūs – vienas jų? Pasidalykite, kaip išgyvenote tokią artimo žmogaus netektį. Ką galite patarti kitiems to paties likimo žmonėms?
Jei vienaip ar kitaip susidūrėte su savižudybe, pasidalykite savo patirtimi ir patarimais adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
