Mes su mama tas dienas leidome pas senelį. Jis gyveno Kėdainių centre. Vis girdėdavau, kad kažkokie autobusai važiuoja į Vilnių. Ten išvyko ir mamos draugė. Kažkodėl bijojau, kad ir maniškiai išvažiuos.
Tą naktį mane pažadino sirenų gausmas ir per miesto garsiakalbius sklindantys kvietimai. Kur..? Aš taip ir nesupratau. Atsikėliau - kambaryje tamsu, bet pro durų tarpą sklido šviesa, jos užteko, kad surasčiau suknelę ir apsirengčiau. Visi suaugusieji jau buvo atsikėlę, senelis greit apsirengė ir išėjo.
Mama taip pat ruošėsi eiti, bet apsikabinau jos koją ir niekur neišleidau, vėliau grižo senelis, nebeatsimenu, ką pasakojo, tik atsimenu, kad visą naktį žiūrėjome televizorių - transliaciją iš Sitkūnų.
Nežinau, kaip būdama tokia maža supratau, kad tą naktį vyko kažkas labai svarbaus, dėl ko turėjau ir aš budėti.
Pasidalinkite ir jūs savo pasakojimu apie tai, kur tomis sausio dienomis kovojote, palaikėte Lietuvos laisvę. Ką tuomet išgyvenote? Ko niekuomet negalėsite pamiršti?
Galbūt Lietuvos valstybei kritinės akimirkos sutapo su jums asmeniškai svarbiais gyvenimo įvykiais? Norime apie tai išgirsti.
Laukiame ne tik jūsų pasakojimų, bet ir nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų. Juos iki sausio 14 d. siųskite adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia. Jūsų prisiminimus ir vaizdus publikuosime portale lrytas.lt