Nutylėto smurto aukos: po nakties su žmona vyras nubudo sumuštas

Smurtas šeimoje dažniausiai siejamas su žiauriais vyrais, kurie muša žmonas, sugyventines, diržu „auklėja“ vaikus. Tačiau smurto šeimoje aukomis vis dažniau tampa vyrai.

Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys

Jan 23, 2014, 11:58 PM, atnaujinta Feb 17, 2018, 4:18 AM

Pavyzdžiui, vien į Kauno apskrities Vyrų krizių centrą pernai kreipėsi apie 40 stipriosios lyties atstovų – dailiosios lyties partnerių mušamų, psichologiškai terorizuojamų, netekusių teisės matytis su vaikais. Remigijus L. (vardas pakeistas. - Red.) ilgai kentė savo aikštingos sutuoktinės polinkį į svaigalus. Išgėrusi moteris kibdavo dėl menkniekių, plūsdavosi, griebdavosi net peilio.

Vyriškis bandė kreiptis į policiją, ji net nevažiuodavo, pareigūnai tik juokdavosi – esą negali susitvarkyti su savo boba?

„Negalėjau gi aš moteriai trenkti atgal, tokiu būdu pats būčiau tapęs smurtautoju“, - socialiniams darbuotojams guodėsi Remigijus.Tačiau kartą, kai žmona peiliu perrėžė jam ranką, vyras neiškentė ir kaip reikiant ją papurtė. Žmona iškvietė policiją, kuri tučtuojau atvažiavo – juk vyras moterį skriaudžia!

Remigijų išvežė į nuovadą, surašė protokolą. Jam dabar prilipdyta žmonos skriaudiko etiketė, jis įrašytas į įskaitą, nuolat turi pasirodyti policijoje, yra stebimas.Po skyrybų dukra buvo patikėta motinos globai, vyrui trukdoma bendrauti su savo vaiku.

Apstu socialinės reklamos plakatų, vaizduojančių sumuštas moteris pamuštais paakiais – bet ar matėte nors vieną plakatą su verkiančiu vyru?

Nematėte ir greitai nepamatysite. Nes tikri vyrai neverkia. Susidūrę su asmeninio gyvenimo katastrofomis, jie griebiasi kraštutinės ir nepateisinamos priemonės – savižudybės.

Žinoma, fiziškai silpnesnė moteris dažniau nukenčia būtent nuo fizinio smurto šeimoje. Tačiau, kaip pripažino Kauno apskrities Vyrų krizių centro (VKC) direktorė Dovilė Bubnienė, vyrai labai sunkiai pakelia psichologinį smurtą, patiria dvasines traumas.

„Vyrui sunku ir todėl, kad visuomenė į smurtą šeimoje reaguoja pagal ydingą stereotipą – neva koks gi tu vyras, nesugebi susitvarkyti su savo moterimi?“ - sakė D.Bubnienė.

Jos teigimu, psichologinės pagalbos ypač reikia vyrams, kuriems po skyrybų moterys trukdo ar net apskritai neleidžia matytis su vaikais. „Po skyrybų finansiškai blogesnėje padėtyje atsiduria moteris, bet su ja dažniausiai paliekami vaikai, ji moraliai jaučiasi geriau. Vyras, netekęs vaikų globėjo teisių, atsiduria kritinėje situacijoje, gali pasiduoti alkoholio ir kitoms žalingoms pagundoms“, - aiškino VKC direktorė.

Vyrai dažniausiai skausmingai ir impulsyviai reaguoja į sutuoktinės, sugyventinės neištikimybę – tikrą ar tariamą. Sužinojęs, kad gyvenimo draugė neištikima, ne vienas vyras, užvaldytas impulso, gali smogti, net sumušti moterį – ir neretai po to graužiasi, net puola į neviltį suvokęs savo desperatiškų veiksmų beprasmiškumą. Tiesa, ne visada galima vienareikšmiškai parodyti į smurtu pasibaigiančių rietenų šeimoje kaltininkus.

Į Kauno apskrities VKC kreipėsi kaunietis, papasakojęs tokią istoriją: jis buvo įjunkęs į alkoholį. Atsibusdavo rytą lovoje tai su pamušta akimi, tai su kruvina nosimi. Jis galvojo, kad girtas grįždamas namo nugriuvo ir susižalojo. Tik vėliau iš kaimynų sužinojo, kad girtam jam šonus nuolat apvelėja karinga žmona.

„Griežtai teisiškai žiūrint, smurtautoja buvo žmona. Bet kaltas ir vyras, jo nederamas elgesys, girtavimas išvedė moterį iš kantrybės“, - pastebėjo D.Bubnienė.Ji teigė, kad į Krizių centrą dažniausiai kreipiasi vyrai patarimo, kaip išsaugoti griūvančią šeimą, santuoką.

Jeigu šeimoje jie patiria smurtą, apie tai pasakoja labai nenoriai, bijo viešumos, drovisi savo tariamo silpnumo.

„Svarbiausia tokius vyrus įtikinti, kad jie išsipasakotų, neužsisklęstų su skausminga drama viduje, nes pasekmės gali būti labai sunkios“, - sakė D.Bubnienė.

Šis tekstas – socialinės kampanijos „Smurtas šeimoje: tik netylėk!“ dalis. Kviečiame savo išgyvenimais bei nuomone pasidalinti visus, kurie susidūrė su smurto šeimoje problema. Galbūt užrašyta jūsų istorija padės kitomis akimis pažvelgti į savo situaciją, ieškoti pagalbos ir ją rasti? Galbūt tai, kaip pasipriešinote smurtui, padrąsins kitus jį patiriančius žmones? O gal jūsų istorijoje save atpažins smurtautojas ir ryšis nutraukti tokį savo elgesį? 

Netylėkite! Išdrįskite prabilti apie smurtą šeimoje! Jūsų istorijų iki vasario pabaigos laukiame el. paštu bendraukime@lrytas.lt. arba įkeliant čia.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.