Turiu ir alkoholio beveik nevartojantį vyrą, turiu nuosavą butą. Bet net artimiausi žmonės nežino, nuo ko man ant kaktos randas (neva atsitrenkiau į duris), nežino, kiek kartų namuose dužo durų stiklai. Apie sudaužytus indus net neturiu ką pasakyti. O kokios pavydo scenos kildavo, kai į mane žiūrėdavo vyrai... Kaip glėbyje laikydavau savo klykiančią mažylę stengdamasi kuo greičiau nuraminti, nes ji nervindavo pavargusį vyrą.
Kai gimė antroji dukra, tai buvo pažeminimas mano brangiam vyrui, kuris visa savo esybe tikėjosi, jog gims sūnus. O aš negalėjau sulaikyti ašarų iš džiaugsmo (nes mažoji visą laiką pilvelyje slėpėsi ir nesiteikė pasirodyti, kas švelniai pilvelyje bumbsi).
O po eilinių „fejerverkų“ nusprendžiau sau ir savo dukrelėms suteikti ramybę. Skyrybos buvo audringos. „Tu nesugebėsi be manęs gyventi, nesugebėsi auginti viena vaikų, tu jų neišlaikysi“ – skriejo tokie žodžiai.
Dieve, kaip viskas banalu. Dukros dabar lanko įvairius būrelius, aplankom draugus Norvegijoje, keliaujam po Lietuvą. Ir gaila, bet mums netrūksta tėčio. O ir tėtis nelabai domisi dukromis - per 13 metų dukra gavo vieną sveikinimą žinute -gimtadienio proga.
Mielosios, mes viską galim, tik labiau mylėkim save.
***
Šis tekstas – socialinės kampanijos smurtas-seimoje-tik-netylek.htm#.UwIJFfmSwrV"="">smurtas-seimoje-tik-netylek.htm#.UwIJFfmSwrV"" target="_blank">„Smurtas šeimoje: tik netylėk!“ dalis. Kviečiame savo išgyvenimais bei nuomone pasidalyti visus, kurie susidūrė su smurto šeimoje problema. Galbūt užrašyta jūsų istorija padės kitomis akimis pažvelgti į savo situaciją, ieškoti pagalbos ir ją rasti? Galbūt tai, kaip pasipriešinote smurtui, padrąsins kitus jį patiriančius žmones? O gal jūsų istorijoje save atpažins smurtautojas ir ryšis nutraukti tokį savo elgesį?
Netylėkite! Išdrįskite prabilti apie smurtą šeimoje! Jūsų istorijų iki vasario pabaigos laukiame el. paštu bendraukime@lrytas.lt. arba įkeliant čia.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
