Lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, Lietuvos šviesuoliai Simonas Daukantas ir Vincas Kudirka, puošiantys lietuviškus litus, reklamoje pavaizduoti kiek kitaip, nei esame įpratę juos matyti.
Ar tai, kad litas galbūt šalies valiuta bus jau nebeilgai (oficialus kvietimas prisijungti prie euro zonos šaliai bus įteiktas tik liepos pabaigoje. – Red.), leidžia šaipytis iš nacionalinių pinigų, tuo labiau - iš juose vaizduojamų tautos šviesuolių?
Siužetai dviprasmiški
Tautinio atgimimo pradininkas, istorikas, parašęs pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba – S.Daukantas reklamoje matomas Pamplonos gatvėje.
Romia, ant šimto litų besipuikuojančia veido išraiška, Lietuvos šviesulys Ispanijoje vaizduojamas bėgantis nuo bulių (Pamplona žymi San Fermino festivaliu, dar vadinamu bulių bėgimu, kurio metu gyventojai miestelio gatvėmis bėga nuo laisvai paleistų bulių. – Red.).
Reklama su lakūnais S.Dariumi ir S.Girėnu, kurių tragiškai pasibaigęs skrydis per Atlanto vandenyną buvo antrasis skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje, Lietuvių tautos didvyrius vaizduoja besilankančius Nyderlandų Karalystėje. Abu vyrai matomi draugiškai susiglaudę Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartale. Už jų lange matyti pusnuogė moteris.
Lietuvių rašytojas, tautinio atgimimo veikėjas, Lietuvos valstybės himno autorius V.Kudirka vaizduojamas esantis Londone, prie pačių Bakingemo rūmų. Tai galima suprasti iš to, kad lietuvių patriarchas stovi šalia vieno iš žymiųjų rūmų sargybinių. Scena gal ir būtų neutrali, jei ne tai, kad V.Kudirka vaizduojamas įkišęs savo pirštą į sargybinio nosį.
Toks vaizdavimas – padėka šviesuliams
Savitą požiūrį į Lietuvai nusipelniusius žmones turinčios įmonės „TransferGo“, kuri ir reklamuojama stenduose, vadovas Daumantas Dvilinskas tvirtino, kad tokia jų reklama vaizduoja ne ką kitą, o tik pagarbą tautos patriarchams bei atsisveikinimą su mūsų nacionaline valiuta.
- Nemanote, kad toks vaizdavimas yra pašaipus? - pasiteiravau vadovo.
- Mes kaip tik žiūrime priešingai. Norėjome palydėti mūsų mielą valiutą - jos jau greitai nebebus. Norėjome atsidėkoti mūsų švietėjams ir parodyti pagarbą. Norėjome parodyti tai, kas mums yra labai svarbu – Lietuvos kultūrą ir panašiai. Reklamose yra parodoma laisvė. Žmogus gali keliauti laisvai, kaip laisvai keliauja ir mūsų siunčiami pinigai.
- Bėgimas nuo bulių irgi yra laisvė?
- S.Daukantas, bėgantis nuo bulių, vaizduoja tą pačią laisvę. Pamplonos bėgimas yra vienas iš įdomiausių dalykų, kuriuos galima veikti Europoje. Dabartinis lietuvis yra atviras keliauti po visą pasaulį. Jo pinigai dėl tarptautinių pervedimų kainų nebuvo tokie laisvi. Tuo mes norėjome parodyti, kad būtent tokiu būdu keliauja ir pinigai - taip pat laisvai.
- Gal raudonųjų žibintų kvartale vaizduojami lakūnai simbolizuoja meilės laisvę?
- Čia lygiai tokia pati laisvė. Nuo šiol mes galime važiuoti į Amsterdamą, į pasaulio šalis, nevaržomai apžiūrėti pačias įdomiausias vietas. Mes rodome įdomias vietas, kur galima nuvažiuoti Europoje ir kažką įdomaus nuveikti.
Tai yra laisvės parodymas, o ne kažkoks pasišaipymas ar panašiai. Mes kaip tik norime parodyti pagarbą ir tai, kad mus šitie personažai yra labai svarbūs.
Reklama nėra menas
Pokalbis su tokią reklamą įmonei sukūrusios agentūros „Milk“ vadovu Mariumi Petrukaičiu buvo trumpas. Telefonu paklaustas, ar nemano, kad toks tautos švietėjų ir didvyrių vaizdavimas yra nepagarba, agentūros vadovas atsakė klausimu į klausimą: „Kodėl jums atrodo, kad tai – nepagarba?“
Pateikėme pavyzdį apie V.Kudirką, kišantį savo pirštą britui sargybiniui į šnervę. „Jie ten ne kaip patriarchai turbūt dalyvauja, o kaip turistai, ir daro tai, ką daro turistai“, - atsakė M.Petrukaitis.
- Jūs tokius asmenis, kaip Lietuvos himno autorius, prilyginate turistams? - pasiteiravau. - Ar jūs pastebėjote, kad tai yra reklama, o ne menas? Kalbama apie kitus dalykus - apie produktą, kuris yra reklamuojamas.
- Žodžiu, reklama nepaklūsta pagarbai ar įstatymas, kadangi ji nėra menas?
- Žinoma, kad paklūsta. Bet jūs sakote, kad tai yra nepagarba, aš nematau ten nepagarbos momento.
Nei juoktis, nei verkti
Dešimties ir penkių šimtų litų banknotų autorius profesorius grafikas Giedrius Jonaitis teigė pats matęs tą reklamą. Dailininkas priminė, kad autorinės teisės į jo pieštus banknotuose esančius atvaizdus priklauso Lietuvos bankui. „Jeigu bankas leido, aš nežinau, kaip ten buvo... Seniai paišiau tuos pinigus, man tai - praėjęs etapas“, - teigė dailininkas.
Paklaustas, ar jam pačiam smagu, kad jo darbai panaudoti tokiuose siužetuose, profesorius prisipažino, kad didelio džiaugsmo nejaučia.
„Tiesą pasakius, kažkaip nesidžiaugiu labai tuo iš tikrųjų, bet yra kaip yra. Gal ir nesinorėtų tokio dalyko. Ne nuo manęs priklauso..." - nutęsė autorius.
Draudžia naudoti, kai kenkiama įvaizdžiui
Keistu būdu besireklamuojančios įmonės vadovas D.Dvilinskas teigė, kad, jo žiniomis, reklamos agentūra „Milk“ naudoti atvaizdus iš Lietuvos banko teisę gavo.
Lietuvos banko puslapyje nurodomi reikalavimai, kurių turi laikytis visi, norintys naudoti banknotuose esančius atvaizdus. Puslapyje teigiama, kad atvaizdus galima naudoti fotografijose, piešiniuose, paveiksluose ir kitur, kur pagrindinis akcentas nėra patys banknotai.
Lietuvos banko leidimo reikia esant bet kokiam kitokiam anksčiau nepaminėtam atvaizdavimui. Banknotų ir monetų atvaizdus draudžiama naudoti, kai naudojamus atvaizdus sunku atskirti nuo originalo ir jie gali būti supainioti su tikrais banknotais ir monetomis arba tuo atveju, jei jų panaudojimu gali būti pakenkta lietuviškų pinigų ar Lietuvos banko įvaizdžiui.
„Jeigu bus kreipimasis dėl konkretaus atvejo, jis bus išnagrinėtas, - teigė Lietuvos banko atstovas žiniasklaidai. - Kol kas neturiu informacijos, kad kas būtų apskundęs šią reklamą".
Pasak jo, banknotų atvaizdų naudojimas turi būti derinamas su Lietuvos banko grynųjų pinigų tarnyba. Išduodama leidimą, ji pasitaria su reklamos specialistais, ir tada priima sprendimą.
Ne valstybės simboliai irgi ginami
Nacionalinė valiuta ar joje vaizduojami Lietuvai nusipelnę žmonės nėra valstybės simboliai. Pastariesiems priskiriami tik trispalvė Lietuvos vėliava, herbas - Vytis ir respublikos himnas - V.Kudirkos parašyta „Tautiška giesmė".
Generalinės prokuratūros atstovė, paklausta, ką reikėtų daryti tokiu atveju, kai išniekintas ne oficialus valstybės simbolis, tačiau vis tiek šaliai istoriškai svarbus atvaizdas, teigė, kad iš pradžių reikėtų parašyti kreipimąsi į prokuratūrą ar policiją su prašymu ištirti situaciją.
„Konkrečiai negalime pasakyti, kaip tai būtų traktuojama. Tokie atvejai nėra visiškai vienareikšmiai ir situacija būna išnagrinėjama labai detaliai", - teigė ji.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
