Vyras su baime stebi kaimynystėje augančią šiukšlininkų giminę

Kai paskaitau, kaip Vakarų Europos, Skandinavijos šalyse, o ypač Norvegijoje iš šeimų paimami vaikai, darosi gaila, apmaudu ir net pikta, kad vaikai, o ypač lietuviukai, tampa kažkokių ten skandinavų įvaikiais. Tačiau kai įsigilinu, griežtą tenykštę tvarką imu visiškai pateisinti.

Šiukšlininkų šeima nuo seno šiukšles rūšiavo daugiabučio laiptinėje, kartą kilo gaisras.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Šiukšlininkų šeima nuo seno šiukšles rūšiavo daugiabučio laiptinėje, kartą kilo gaisras.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Jei vaikas priverstas raustis šiukšlėse ar prašinėti išmaldos, autoriaus manymu, jis neturėtų augti savo šeimoje.<br>123rf asociatyvi nuotr.
Jei vaikas priverstas raustis šiukšlėse ar prašinėti išmaldos, autoriaus manymu, jis neturėtų augti savo šeimoje.<br>123rf asociatyvi nuotr.
Šiame name vilnietė Inga išvydo, kaip girta moteris po girto vyro smūgio kumščiu nukrito po stalu.<br>Skaitytojos nuotr.
Šiame name vilnietė Inga išvydo, kaip girta moteris po girto vyro smūgio kumščiu nukrito po stalu.<br>Skaitytojos nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Alfonsas Butė

2014-09-02 08:16, atnaujinta 2017-05-26 21:02

Mano kaimynystėje gyveno „šiukšlininkas“ su šeima. Šeimoje žmona ir dvi dukros.

Nuo pat ankstyvo ryto kaimynas atsikėlęs patikrindavo savo teritoriją, surinkdavo visus per naktį išmestus butelius, užsukęs į turgavietę surinkdavo makulatūrą, kurią kaupdavo gyvenamojo namo laiptinėje, už šiukšlių vamzdžio. Po šiukšlių surinkimo būdavo kitas etapas: šiukšlių surūšiavimas, butelių, makulatūros ar kitokių „gėrybių“ nunešimas ir pridavimas, buteliuko nusipirkimas ir...atsipalaidavimas...

Ir taip metų metais, kol vieną gražią dieną tą šiukšlių „sandėlį“ gal koks nors „konkurentas“ padegė. Įvyko gaisras. Sulėkė miesto gaisrinės. Aprūko visa laiptinė, apdegė kaimynų butų durys. Gaisras buvo užgesintas.

Praėjo kažkiek metų. Dukros užaugo. Numirė kaimynas, mirė ir jo žmona. Ramybė jiems.

Dukros ėmė gyventi panašų gyvenimą kaip ir jų tėvai. Augusios tokioje šeimoje, jos paprasčiausiai nežinojo kokių vyrų joms reikia. Paprastai dukros renkasi vyrus pagal savo tėvo pavyzdį. Išsirinko ir kaimynė. Laiptinėje, netrūkus vakarais ėmė svyruoti „pijokėlis“. Jiems gimė sūnus.

Gyvenimo draugė šeimos „galvos“ neįsileisdavo į namus, todėl šis dažnai miegodavo prie šiukšlių vamzdžio, rūsyje, ar dar kur nors. Pagaliau kaimynė savo sugyventinio atsikratė. Šis kažkur dingo.

Kaimynystėje auga berniukas. Jis renka metalo laužą, makulatūrą ir kitas vertybes, o po to jas priduoda. Ir viskas lygiai taip, kaip tai darė jo senelis. Tik gerti dar negeria, nes dar visai vaikas...

Nori nenori susimąstai. Ar turi teisę Lietuva taip nesirūpinti savo vaikais, kad jie užaugę tokioje aplinkoje apie kitokį gyvenimą net nesvajotų? Kur alkoholizmas ir smurtas šeimose tampa įprastu reiškiniu, kur moteris jaučiasi laiminga, kada ją ne taip smarkiai muša? Ar tokioje aplinkoje užaugęs žmogus gali būti pilnavertis savo šalies šeimininkas, žinoti, ko reikia visuomenei, rinkti tinkamus visuomenės atstovus į valdžią, ją valdyti?

Norisi šaukti: „Žmonės, pasirūpinkime savo vaikais, juk tai mūsų, mūsų Lietuvos vaikai!“

O kokie vaikai galėjo užgimti ir užaugti tame namelyje, pro kurio praviras duris pamatėte aprašytą sceną?

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.