Kreipiuosi į tuos, anksčiau nepaminėtuosius.
Jūs turit daug norų, bet jų neįgyvendinsite. Daugiau ar mažiau, jus tenkina jūsų darbas ir, be abejo, nenorite nieko keisti. Ir niekada nekeisite, ne todėl, kad neturit į ką. O dėl to, kad pirmiausia jūs net neišdrįstumėt.
Sunkiai išlendate iš savo išmaniojo telefono. Kalbėti, šnekėtis darosi sudėtinga. Neberašykit žinučių. Nebekelkit nuotraukų. Įsivaizduokit, kad jų niekas „nelaikins“. O jei „laikins“ – kas tau iš tų „laikų“?
Tu susimąstai, kiek laiko suryja socialinis tinklas? Jei suskaičiuotum valandas, iškart apsiverktum. Tu sėdi ir stebi savo draugų naujienas, kurios tau neįdomios. Sėdi ir naršai interneto platybėse skaitydamas bet kokį šlamštą. Sėdi ir žiūri kažkokius videoįrašus, kurie tave bukina. Kaip ir tavo žaidimai internete. Tu sėdi ir gaišti laiką. Tu sėdi ir augini savo užpakalį, kad jis pamptų dar labiau ir dar labiau.
Ir tuo metu, kai jis pampsta, tavo smegenys funkcionuoja minimaliai. Tu tampi nemąslus ir nekuri planų. Tu taip niekada ir neturėsi idėjų. Nes pamažu tavo protas nyksta, silpnėja. Ir jei esi jaunas bei ambicingas, galėsi save tokį tik ir prisiminti. O jei esi nebejaunas, turbūt ką tik nurijai kartėlį. Tiesiog.
Lengviau pamiršti problemas, nei jas spręsti. Tai įgyvendinti padeda visa puokštė priklausomybių. Net nevardysiu jų. Daugumos prioritetas – išlenkti taurelę ir pasakyti sau išdidžiai, kad vėliau jūsų gyvenimas bus geresnis. Nors jūs verkiate, kad neturite pinigų, bet alkoholiui jų visada randate. Savaitgaliais mėgstate atsipalaiduoti, nes juk „pridera“. Mėgstate išeiti kur nors. Dažniausiai kirmijate namuose iki penktadienio suvelta šukuosena, o paskui jau neriat į miesto platybes – sužibėti.
Jaunuomenė mėgsta klubus. Klubuose kai kurie prisiliuobia, griuvinėja, pameta daiktus. Damos susiplėšo pėdkelnes ir nubunda rytais neaišku pas ką ir kodėl. Kiti pauosto klubo WC ir toliau tiesiog trinasi. Kokią linksminančią piliulę suvalgo, ir šokiai pokiai tęsiasi maždaug iki pirmadienio. Tikras smagumas. Bet ar po tokio savaitgalio jums vis dar būna linksma? Ne. Sveikinu grįžus į realybę.
Jeigu vis dėlto tau būna linksma ir tu manai, kad tavo gyvenimas teka teisinga vaga, – taip pat sveikinu, tau vystosi silpnaprotystė. Vis kažką turėsi – ligą. Vieną kitą. Galbūt dar ir venerinę galėjai netyčia pasigauti. O jos intensyviai plinta. Kad per mažai nebūtų. Juk tau vis maža laisvės, pinigų, meilės, dėmesio. Ir tu isteriškai dėl tos stokos verki, bet nieko nekeiti...
Tu linksminiesi, kad taptum laimingesnis ir realybė tau neišbadytų akių. Pasilinksminęs pats save ir atvedi į dar didesnę neviltį. Visa tai supranti tik trečiadienį, o ketvirtadienis – juk mažasis penktadienis, ir tu vėl pradedi įvadą į savaitgalį...
Arba tu nemėgsti klubų, nes manai, kad tavo traukinys jau nuvažiavęs. Bet kažkodėl visi sako, kad tau klimakterinis periodas. Nežinau, kas jiems taip kliūna – tavo dirbtinis įdegis ar aprangos stiliaus pokyčiai. O gal elgesys? Nes tau prireikė draugės ar sekretorės (geresniu atveju), kuri tinka tau į anūkes (blogiausiu atveju).
Tu leidi laiką kaip tikras intelektualas ir tavo gyvenimas neva gražus. Tu lankaisi brangiose vyninėse ir dalijiesi savo menamais pasiekimais su kitais. Esi matęs visus spektaklius ir baletą, vaikštai į operą, nors užsikemši ten ausis. Dar vakar užsirašei lankyti šokius su žmona. Nes ji taip liepė. Būtinai pademonstruoji savo užgyventą turtą. O pagrindinis tavo turtas – tai paskolos banke. Ir kai tu jas prisimeni, kiekvieną mėnesį, nes jų neįmanoma pamiršti, tu supranti, kad tavo gyvenimas nėra toks šaunus, koks atrodo esantis. Bet tada tu pamąstai, kad kažkam yra blogiau, ir tave tai guodžia. Ir tu nebeverki. Nusiramini.
Arba tu laiką leidi žiūrėdamas televizorių, nes per savaitę pavargsti nuo savo nuobodaus ir užknisančio darbo. Tu gyveni nuobodžiausią gyvenimą ir esi nuobodus žmogus. Ir tau tai, aišku, nepatinka. Tyliai verki, bet nieko nekeiti. Kažkada manei, kad esi išskirtinė asmenybė, bet supratai – esi elementarus darbuotojas, turintis šeimą, vaikus ir didelį pilvą. Ir sakai, kad eisi sportuoti nuo pirmadienio. Bet grįžti iš darbo, atsidarai šaldytuvą. Paskui vėl tyliai verki. Ant sofos.
Visi nori turėti gražią figūrą, bet tai ir lieka svajone. Nes neįdeda net menkiausių pastangų. Jūs niekada jos ir neturėsite. Tu neini sportuoti, nes geriau pasilaikysi dietos. Po to badavimo neatsilaikai ir kemši spurgas. Ir vėl verki.
Arba tu neverki, nes tu ne koks verksnys. Tau viskas „kūl“, nes tu po*uistas. Tau nereikia nieko. Nieko daugiau, nei tu turi. Ir pats giliai širdyje suvoki, kad sau meluoji. Puikiai žinai, kad save taip bandai pateisinti. Pateisinti savo nevykėlišką prigimtį. Tu sakai, tau nereikia daugiau pinigų. Ak, tikrai? Tu žinai, kad tu nepajėgsi jų įgyti, dėl to save taip guodi. Tu sakai, nenori vilos Majamyje. Nes tu – realistas. O aš tik klausiu tavęs, ar tu jos nori? Ribotos svajonės taip pat veda į sunykimą.
O gal tu esi dvasingas žmogus, ne koks materialistas. Tada atsakyk man, kada paskutinį kartą buvai bažnyčioje? Tu teigsi, kad tau nereikia tarpininko tarp tavęs ir Dievo. Bet kodėl jūs norite iškraipyti religiją? Tu atgailauji neverkdamas.
Iš tiesų, tai tavo santykis su religija yra neadekvatus. Tavo bažnytinės santuokos saitai visiškai paminti, nes tu svetimauji kaip išprotėjęs. Nes tu juk turi kažkur panaudoti žinias, įgytas skaitant straipsnius „5 paslaptys oraliniam“ arba „kaip atlaikyti analinio sekso vingrybes“.
Tu net nesistebi šių dienų spaudos aktualijomis. Tavęs jos netrikdo, o domina. Taip kaip domina svingerių vakarėliai. Per juos pamiršai, kas yra ištikimybė, o dar blogiau – tavo vaikų rezultatai mokykloje. Tu nesidomi, ar jis lanko pamokas. Ar jį pašalino iš universiteto. Ar jis vis dėlto baigė studijas Mykolo Romerio universitete ir įgijo specialybę. Dabar sunkiai triūsia greitojo maisto restoranuose. Ar niekur nedirba, nes jo tiesiog nepriima. Tu manai, jis dėl to neverkia?
Bet tu bent numanai, kad jam sekasi blogai, nes jis visas į tavo vyrą ar žmoną, kuriais tu skundiesi susitikęs su savo draugais. Skundiesi ir toliau gyveni. Gamini jam pusryčius ir eini miegoti naktimis kartu. Nieko nekeiti, kadangi griauti šeimą – nevalia. Kentėti smurtą šeimoje – tikras valios ugdymas.
Galbūt tu tiesiog mėgsti pašiepti ir apkalbėti savo artimą... Bet juk tai negražu ir neteisinga jo atžvilgiu. Manai esantis šmaikštus, bet, deja, esi vienintelis taip manantis. Iš tavo bajerių niekas nebežvengia.
Visi turi iš ko juoktis. Bent pastarosiomis dienomis. Ir tu juokiesi kartu su jais, iš žmonių, kurie neturi proto...Tu nežinai, kad siekiai ir drąsa kartais gali kompensuoti beprotybę. Dažniausiai juokdamiesi patys duodate peno tų žmonių norams išsipildyti. Ypač, kai tikslas esat jūs – kaip dėmesio tiekėjas.
Ne itin protingiems netgi yra tekę pabuvoti aukštuose postuose. Ir jūs patys tokius surinkote. Jie buvo įstatymų leidybos valdžia, o kas tuomet buvote jūs?
Nereikia rėkti ant mūsų parlamento (tai darosi jau beveik daugumos pomėgiu) ir daužyti jiems langus. Netrukdykite jiems dirbti. Patikėkite, jeigu jūs sėdėtumėte tokioj kėdėj, jūs darytumėte tą patį, ką ir daro jie. T.y. NIEKO.
Geriau jūs rėkite ir šaukite, kokia baisi tiesa parašyta! Nesutikite su manimi, keikitės, spjaudykitės. Bet tai bus vaidyba. Aš žinau, kad jūs verksite ir nieko nekeisite.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
